Ar diasporiniame pasakojime lieka vietos „mažosioms“ istorijoms?

2021-05-10

Domas Boguševičius, Vytauto Didžiojo universitetas

Paskaita skaityta kvalifikacijos tobulinimo kurse mokytojams „Lietuviškosios tapatybės iššūkiai ir šeimos pasakojimai“, pristatant VDU diasporinio ugdymo programą, 2020 08 21, IV dalis.

Reikia nepamiršti, kad lietuviškąją tapatybę išeivijoje sudaro du dideli dėmenys – tai santykis su visa didžiule lietuviškąja diaspora ir jos pažinimas ir santykis su savo šeimos lituanistine tradicija. Ir čia galimybė suprasti skirtingas tradicijas ateina tik per didžiųjų ir mažųjų pasakojimų derinimą. Didysis pasakojimas paprastai yra tas pasakojimas, kuris yra politiškai apspręstas, diktuojamas ar švietimo institucijų ar mažesnių grupių, kitaip tariant, kuris ateina iš kažkokio ugdymo modelio. Tada žiūrima į vadovėlius, kurie pateikia didžiųjų herojų arba antiherojų pasakojimus. Dažnai tai yra politinių veikėjų ir didžiųjų politinių įvykių pasakojimas.

Šitame pasakojime pasimeta žmogus, pasimeta moksleivis, jo šeimos, jo giminės patirtys, kurios gali būti labai tradicinės arba labai netradicinės, bet visada vertos papasakoti. Viskas, kas yra praeityje tampa tiek nuasmeninta, kad mūsų istoriniuose pasakojimuose nelieka moksleivio, nelieka mokytojo. Lieka tik didžiųjų herojų biografijų atpasakojimai ir standartinių vadovėlinių tekstų atkartojimas.

Šiandienos istorijos didaktikos reikšmine dalimi tampa mažųjų pasakojimų sugrąžinimas į mokyklą. Greta didžiųjų, vadovėlinių pasakojimų, sugrąžinimas asmeninių patirčių, asmeninio santykio su istorija, istorinių prisiminimų, kurie gajūs ir galimi papasakoti šeimoje, kuriuos mielai prisimenama arba atvirkščiai – mielai nutylima. Tai irgi yra mūsų sudėtinio pasakojimo dalis. Ir būtent šitie mažieji pasakojimai daugeliui iš mūsų, taip pat ir mūsų ugdytiniams gali būti aktualesni, tikresni istorijos liudytojai, negu didieji pasakojimai, kuriuos mums pasiūlo vadovėliai. Tai ypatingai aktualu jaunesniame amžiuje, į kurį orientuojame šitą programą.

Kalbant apie diasporinio ugdymo mokyklose perspektyvą, galite susidurti su klausimu, kam šis diasporinis ugdymas skirtas? Ar tai ugdymas diasporai? Ar jūs juos ruošiate emigracijai? Ne, mes juos ruošiame ne emigracijai. Mes juos ruošiame didelio lietuviškojo pasaulio, kuris neapsiriboja vien tik Lietuvos valstybės sienomis supratimui. Supratimui, kad Lietuva nepasibaigia ties Suvalkų linija, kad Lietuva yra gerokai platesnė, gerokai sudėtingesnė. Tai yra ugdymas apie diasporą, kurios sudėtimi vienu ar kitu pavidalu mes visi esame.

Susiję įrašai:

  1. Ar mums reikalingas diasporinis ugdymas ir ar jo būta anksčiau? (I dalis)
  2. Kiek diasporinio ugdymo yra šiandienos Lietuvos mokykloje? (II dalis)
  3. Dėmesys lietuvių migracijai ir diasporai mokyklų programose. (III dalis)