Vytauto Didžiojo universitetas spalį skelbia lietuvių diasporos mėnesiu ir kviečia skirti dėmesio lietuvių diasporai – jos istorijai, bendruomenių, lituanistinių mokyklų veiklai. Tai renginių ciklas, apjungiantis VDU, kitų organizacijų, institucijų ir pavienių mokslo ir kūrybos atstovų iniciatyvas, susijusias su lietuvių diasporos tematika.
Maloniai kviečiame Lietuvos ir užsienio lituanistines mokyklas dalyvauti kryžiažodžio, skirto pasaulio lietuvių temai, konkurse.
Išsikelkite sau iššūkį ir pasitikrinkite, kuri klasė Jūsų mokykloje geriausiai pažįsta pasaulio lietuvių istoriją, literatūrą, asmenybes.
Užpildytą kryžiažodį kviečiame siųsti adresu gerda.pilipaityte@vdu.lt iki spalio 31 d.
Iš teisingai atsakiusiųjų burtų keliu išrinksime po vieną klasę iš Lietuvos ir vieną klasę iš užsienio lituanistinių mokyklų. Rezultatus paskelbsime lapkritį.
Laimėtojus apdovanosime 😊.
VDU Pasaulio lietuvių universiteto komanda
Maloniai kviečiame į metų pradžioje didelio susidomėjimo sulaukusią Jono Meko filmo „Reminiscences of a Journey to Lithuania“ (1972, 82 min.) peržiūrą.
Šį kartą susitinkame spalio 4 d. (trečiadienį), 16 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje, S. Daukanto g. 25. Filmą pristatys litaratūrologas dr. Ramūnas Čičelis. Po filmo vyks aptarimas.
Apie šį savo filmą Jonas Mekas rašė: „Filmas susideda iš trijų dalių. Pirmąją sudaro filmuota medžiaga, kurią nufilmavau savo pirmuoju „Bolex“ per pirmuosius metus Amerikoje, daugiausia nuo 1950 iki 1953 m. Matote, kaip mes atrodėme tais laikais. Įvairūs imigrantų kadrai Brukline, piknikai, šokiai, dainavimas, Williamsburgo gatvės. Antroji dalis buvo nufilmuota 1971 m. rugpjūtį Lietuvoje.
Beveik visa filmuota medžiaga yra iš Semeniškių, kaimo, kuriame aš gimiau. Matote senus namus, mano motina (gim. 1887), visi broliai, švenčiantys šventę mūsų name. Jūs iš tikrųjų nematote, kokia yra Lietuva šiandien: jūs tai matote tik per mano prisiminimus, grįžus namo pirmą kartą per dvidešimt penkerius metus.
Trečioji dalis prasideda Elmshorne, Manburgo priemiestyje, kur karo metu vienus metus praleidome priverstinio darbo stovykloje. Po to mes esame Vienoje, kur matome keletą geriausių mano draugų: Peter Kubelka, Hermann Nitsch, Annette Michelson, Ken Jacobs“ (iš Jono Meko dienoraščio).
Maloniai kviečiame 2023 m. spalio 5 d. (ketvirtadienį) 15.00–17.30 val. (Lietuvos laiku) dalyvauti diskusijoje Lituanistinių mokyklų mokytojai moko(si)? Tobulėjimo galimybės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje ir nuotoliniu būdu.
Renginio metu bus aptariama, kokias galimybes tobulėti turi lituanistinių mokyklų mokytojai, kaip galima jomis efektyviai pasinaudoti ir kokias lyderystės apraiškas galime stebėti lituanistiniame švietime. Šis tęstinis trečiojo Lituanistinio ugdymo forumo renginys taip pat yra skirtas Tarptautinei mokytojų dienai paminėti.
Diskusijoje savo patirtimi dalinsis lituanistinių mokyklų mokytojai iš Islandijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Singapūro. Lietuvos universitetų, Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto bei Vilniaus lietuvių namų atstovai pristatys mokytojų tobulinimosi programas ir jų teikiamas galimybes mokytojo darbe.
Renginyje kviečiame dalyvauti lituanistinėse mokyklose užsienyje dirbančius, į Lietuvą grįžusius ar planuojančius grįžti mokytojus, siekiančius tęsti mokytojo darbą Lietuvoje.
Diskusija vyks Užsienio reikalų ministerijoje (J. Tumo–Vaižganto g. 2, Vilnius) ir bus transliuojama nuotoliniu būdu per URM Globalios Lietuvos socialinių tinklų Facebook ir URM Youtube paskyras 2023 m. spalio 5 d. (ketvirtadienį) 15.00–17.30 val. (Lietuvos laiku).
Klausimus diskusijos dalyviams kviečiame iš anksto užduoti el. paštu kalba@urm.lt.
Norinčius dalyvauti renginyje gyvai Užsienio reikalų ministerijoje kviečiame registruotis el. paštu kalba@urm.lt iki spalio 3 d. (antradienio).
Diskusijos programa pridedama prie šio elektroninio laiško.
Diskusiją rengia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Vytauto Didžiojo universitetas, PLB Švietimo komisija, Lituanistinių mokyklų asociacija.
Spalio 5 dieną (ketvirtadienį) 17.30 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25) vyks profesoriaus Egidijaus Aleksandravičiaus knygos „Spalvos ir juostos: akademinės lietuvių skautijos istorija, 1924– 2024“ pristatymas.
Pristatyme dalyvaus: Algirdas Antanas Avižienis (Vytauto Didžiojo universitetas, Kalifornijos universitetas), Daiva Kuzmickaitė (Mykolo Riomerio universitetas), Jolita Buzaitytė-Kašalynienė (Vilniaus universitetas) ir knygos autorius Egidijus Aleksandravičius.
Pristatymą moderuos istorikas Egidijus Balandis (Vytauto Didžiojo universitetas).
Lietuvių akademinės skautijos pradžių pradžios klausimai gali būti keliami su kantrybe, ramia pakanta, skeptiška išmintimi. Pirmiausia svarbu ieškoti kompromiso tarp bendrųjų atgimusios Vasario 16-osios Respublikos pilietinės visuomenės raidos bruožų (kaip vieno ryškaus atvejo analizė) ir neabejotino lietuviškos akademinės skautijos unikalumo, priklausiusio nuo kelių laisvų individualybių apsisprendimo ir valios. Tai reiškia, kad verta bandyti nustatyti vardus tų, kurie viską pradėjo. O tada pamėginti išsiaiškinti, kokios aplinkybės jiems darė įtaką, kokie individualūs psichologiniai faktoriai galėjo veikti. Dabar manytume, kad tą išaiškinti padėtų bent kelios apmąstytinos plotmės: pirmiausia – lietuviškosios skautijos nacionaliniai ypatumai, kurie leistų susigaudyti unikalioje akademinės skautybės prigimtyje, tuomet – Lietuvos pilietinės visuomenės brandos savybės, ir trečia – akademinio sluoksnio formavimasis bei studentiško korporatyvumo kultūros iššūkiai Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universitete.
2023 m. spalio 7 d. (šeštadienį) Maironio lietuvių literatūros muziejus organizuoja nuotolinį užsienio lietuvių moksleivių skaitovų konkursą.
Konkursas skirtas 2023 m. rašytojams jubiliatams atminti, todėl skaitovas turi paruošti du kūrinius: vieną – iš šių metų jubiliatų kūrybos (J. Baltrušaičio, V. Mykolaičio-Putino, K. Binkio, K. Barėno, A. Matučio, B. Pūkelevičiūtės, J. Degutytės, M. Vainilaičio, H. A. Čigriejaus, B. Vilimaitės, A. Mikutos, V. Palčinskaitės, V. Jasukaitytės, S. Gedos, S. T. Kondroto, D. Kajoko), antrą – kito autoriaus arba savos kūrybos;
vieno skaitovo pasirodymui skiriama iki 6 min.;
Registracija į konkursą vyksta iki rugsėjo 25 d. užpildant šią formą: https://forms.gle/Hgeq8NdzWqdk7hRn6
Konkurso taisyklės:
Registruodamasis į konkursą, skaitovas sutinka, kad, jam tapus laureatu, registracijos formoje nurodyti asmens duomenys (vardas, pavardė, mokykla, klasė, ruošusio mokytojo vardas ir pavardė) būtų paskelbti Muziejaus internetinėje svetainėje https://maironiomuziejus.lt/ ir socialinėse medijose informacijos apie konkursą sklaidos tikslais. Konkursas bus įrašomas, dalyviui tapus laureatu ir gavus jo tėvų ar globėjų sutikimą raštu, laureato pasirodymas bus viešinamas Muziejaus informacinėse sistemose.
Spalio 12 d., 11.00-15.30 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibiliotekoje-muziejuje vyks kūrybinio rašymo dirbtuvės "Įkvėpta Paryžiaus". Renginio metu klausytojai išgirs paskaitą apie litvako rašytojo Marko Zingerio romano "Mažasis Paryžius" ir Ernesto Hemingway'aus knygos "Šventė, kuri visada su tavimi" sąsajas.
Vėliau lauks nuotolinis pokalbis su Kanadoje gyvenančiu lietuvių rašytoju Antanu Šileika apie dabar spaudai rengiamą jo memuarų knygą, kurioje yra ir skyrius apie jaunystės metus, praleistus Prancūzijos sostinėje.
Paskaita ir pokalbis bus apibendrinti kūrybinio rašymo pratimais, padedančiais suprasti, kaip rašančiojo buvimo (dažniausiai ne tėvynėje) vieta tampa inspiracija. Pasibaigus dirbtuvėms, dalyvių bus prašoma apsilankyti pasirinktoje Kauno kavinėje ir parašyti noveletę, kurios žanrinės ypatybės bus paaiškintos dirbtuvių susitikimo pabaigoje.
Dirbtuves ves rašytojas, žurnalistas dr. Ramūnas Čičelis. Parašytas noveletes bus galima jam siųsti ir sulaukti konfidencialaus komentaro. Planuojama, kad renginys taps naujos kūrybinio rašymo bendruomenės Kaune pradiniu įvykiu.
Maloniai kviečiame dalyvauti!
Maloniai kviečiame Lietuvos mokyklų 6-12 kl. moksleivius į edukaciją tema „Kilnumo dvasia lietuvių diasporoje: L. ir F. Mockūnų pamokos“.
Edukacija bei supažindinimas su Liūto ir Francoise Mockūnų atminčiai skirta ekspozicija vyks spalio 13 d. 15 val., Vytauto Didžiojo universiteto atstovybėje, Žygimantų g. 5a-6, Vilniuje.
Kviečiame registruotis el. paštu ruta.puraite@vdu.lt.
Mecenatystė, filantropija, altruistinė neatlygintina veikla, noras duoti yra – vertybės, kurias siekiame formuoti jauno žmogaus sąmonėje. Lietuvių diasporos istorijoje tokių vertybių apraiškų apstu, tad kviečiame moksleivius tiek pagilinti žinias apie lietuvių diasporą, kurios dalimi buvo arba yra dažno iš mūsų šeimų nariai, tiek susipažinti su diasporos lietuvių požiūriu į paramą, neatlygintiną pagalbą kitiems, dalijimąsi turimais ištekliais.
Edukacijos dalyviai sužinos apie Liūtą ir Francoise Mockūnus, gyvenusius Čikagoje, JAV, 2005 grįžusius į Lietuvą; jų filantropinę veiklą Čikagoje ir Lietuvoje.
Liūtas Mockūnas – lietuvių literatūros kritikas, publicistas, mėnesinio žurnalo „Akiračiai“ redaktorius. „Santaros-Šviesos“ gretose dalyvavo programoje „Veidu į Lietuvą“, gabeno išeivijos knygas ir periodiką okupuotos Lietuvos šviesuomenei.
Francoise Marie Puzyna – Mockūnienė – vardinės L. ir F. stipendijos Vytauto Didžiojo universiteto studentams steigėja, mecenatė, Vytauto Didžiojo universiteto atstovybės Vilniuje įkūrimo iniciatorė.
Spalio 18 d. (trečiadienį) 16 val. VDU Pasaulio lietuvių universitetas kviečia į diskusiją apie lietuvių diasporoje parašytus mokslinės fantastikos tekstus ir jų kūrėjus, tarp kurių garsiausias Algio Budrio vardas.
A. Budrys yra įtrauktas į 25 žymiausių XX a. antros pusės rašytojų fantastų sąrašą, jo romanai ir apsakymai – pasaulyje pripažinti kaip mokslinės fantastikos klasika, o jo tekstai minimi ir analizuojami straipsniuose bei knygose. Sovietmečiu apie žymųjį fantastą niekas nežinojo, galimai dėl to, kad jo tėvas buvo antisovietiškai nusiteikęs žmogus. Tačiau net ir dabar Lietuvoje šis žymus lietuvių išeivijos rašytojas nėra itin žinomas. Diskusijoje bandysime rasti to paaiškinimą ir atsakymą į kitus kylančius klausimus: kodėl Igno Šeiniaus romanas garsus, o Klemenso Jūros-Jūraičio nėra toks žinomas? Ar ir fantastinėje literatūroje galime aptikti pasitraukimo iš namų pėdsakų? Kas lėmė A. Budrio populiarumą svetur?
Atsakymų diskusijos metu ieškos literatūrologas, A. Budrio fantastinių romanų tyrinėtojas Pranas Vaičaitis ir mokslinės fantastikos literatūros žinovas, istorikas Vaidas Dačiola.
Diskusiją moderuos literatūrologė Gerda Pilipaitytė.
Renginys vyks kavinėje-muziejuje RetroBytes, K. Donelaičio g. 65.
Nuo spalio 20 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradeda rodyti spektaklį „Sibiro haiku“, pastatytą pagal geriausia 2018 m. knyga vaikams pripažintą Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knygą „Sibiro haiku“, kuriame randamas būdas jautriai ir be pagrąžinimų pasakoti vaikams apie tremties žiaurumus ir jos kasdienybę. Spektaklio, kaip ir knygos, centre – vaikų išgyvenimai ir vaiko žvilgsnis į tremtį.
„Spektaklį įkvėpusi Jurgos Vilės knyga „Sibiro haiku“ randa unikalią formą vaikams pasakoti apie itin sunkias tremties patirtis ir išgyvenimus per jų pačių žvilgsnį į šiuos žiaurumus. Spektakliu siekiame išlaikyti knygos žaidybiškumą, kuris šiems pasakojimams suteikia lengvumo, padaro juos prieinamesnius jaunajai auditorijai.
Nagrinėdamas tremties temą spektaklis siekia ne tik apšviesti ar atpasakoti įvykius, tačiau ir padėti vaikams suvokti tai, kas atrodo nesuvokiama“, – sako jau ne pirmą spektaklį vaikams statantis režisierius Augustas Gornatkevičius.
Kviečiame į filmo „The Story of the Baltic University“ peržiūrą Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25) spalio 25 dieną 16 val. Filmą komentuos istorikas dr. Egidijus Balandis. Po filmo vyks aptarimas.
Filmo trukmė: 52 minutės.
Filmo kalba - anglų.
Pristatymas/diskusija vyks lietuvių / anglų k.
„The Story of the Baltic University“ yra dokumentinis filmas apie Pabaltijo universitetą Hamburge, kuris veikė pokario metais 1946–1949.
1945 metų ruduo. Beveik su žeme sulygintame Hamburge grupė pabėgėlių, universiteto profesorių iš Baltijos šalių, dalijasi mintimis apie naujo universiteto įkūrimą. Praradę viską, jie neatlygintinai dirba vardan šio tikslo ir 1946 m. kovo mėnesį Pabaltijo universitetas atveria duris. Šis įvykis sutinkamas ne tik palankiai ir netrukus prasideda sunkumai. Buvę šio universiteto studentai iš trijų Baltijos valstybių pasakoja savo istorijas. Reti filmo kadrai, dokumentai ir nuotraukos leidžia pažvelgti į instituciją, kuri neturėtų būti užmiršta.
Spalio 27 d. (penktadienį) 16 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25) vyks diskusija „Nuo aukso amžiaus iki krizės: Venesuelos lietuvių likimai“, kurioje bus kalbama apie Venesuelos ir joje veikiančios lietuvių bendruomenės klestėjimo ir nykimo etapus, bendruomenės virtualizaciją bei apie Lietuvoje šiuo metu besikuriančią Venesuelos lietuvių repatriantų bendruomenę.
Diskusijoje dalyvaus: Lietuvoje gyvenantys Venesuelos lietuviai Gabriel Orentas, Antonio Baronas, Audronė Surošaitė, istorikas doc. dr. Giedrius Janauskas; vaizdinę medžiagą apie šiandieninę Venesuelą pristatys Irmantas Škėrys.
Diskusiją iliustruos fotografijų paroda „Venesuelos aukso amžius lietuvių akimis“, kurią sudarys Venesuelos lietuvio fotografo Gedimino Orento darbai daryti 6-7 dešimtmetyje bei panašiu laikotarpiu užfiksuotos Venesuelos lietuvių bendruomenės gyvenimo akimirkos.
Renginio kalbos: lietuvių, anglų, ispanų.
Gediminas Orentas 1936 m. pradėjo dirbti laikraščio „Lietuvos žinios“ fotokorespondentu, o 1937 m. Kaune įsteigė nedidelę turistinių leidinių leidyklą ir pirmasis Lietuvoje pradėjo leisti meninius vokus su penkiomis fotografijomis. Spaustuvėje „Spindulys“ atspausdino tris tokių meninių vokų serijas. 1937 m. pabaigoje ėmėsi atvirukų leidybos, o po to išleido dar du solidžius Kauno ir Lietuvos vaizdų albumus tuomet gan dideliu 2500 egzempliorių tiražu. Jiems panaudojo ne tik savo, bet ir tada gerai žinomų fotografų V. Augustino, K. Lauciaus, A. Naruševičiaus ir kitų fotografijas. 1937 m. menininkas buvo apdovanotas aukso medaliu už fotografijas, eksponuotas Lietuvos paviljone Paryžiaus pasaulinės parodos metu. Po karo emigravo į Vokietiją, po to į Venesuelą, kur taip pat užsiimė fotografija. Nuo 1992 m. gyveno Vilniuje, buvo Gedimino technikos universiteto garbės mecenatas, skyręs daugiau kaip šimtą vardinių stipendijų.
Parodos draugai: VDU menų galerija „101” ir VDU Menų fakultetas.
2021 m. programa, 2022 m. programa
Nuo pat 1989 m. VDU veikė ir buvo atpažįstamas kaip diasporinis universitetas. Bene kiekviename fakultete megzti glaudūs ryšiai su lietuvių išeivijos mokslininkais ir kūrėjais bei vykdyti projektai buvo bendro Lietuvos ir išeivijos mokslininkų darbo rezultatas.
Per šį laiką į universiteto bendruomenę įsiliejo tokie pasaulio lietuviai kaip Algirdas Avižienis, Bronius Vaškelis, Liucija Baškauskaitė, Arvydas Žygas, Milda Danytė, Viktorija Skrupskelytė, Algis Mickūnas, Birutė Galdikas, Emilija Sakadolskienė, Romas Vaštokas, Violetta Parutis, Dovilė Budrytė ir daug kitų. Organizuoti lietuvių kalbos ir kultūros kursai, mokymai lituanistinių mokyklų mokytojams, pradėtas vykdyti Baltistikos centrų projektas, vyko vasaros kursai ir stažuočių programa pasaulio lietuviams.
Nuo 2013 m. universitete veikia Pasaulio lietuvių universiteto (PLU) platforma, kurios svarbiomis veiklos kryptimis tapo Lietuvos visuomenei ir pasaulio lietuvių bendruomenei skirta diasporinis ugdymo programa, skatinimas domėtis pasaulio lietuvių istorija, dėmesys pasaulio lietuvių mokslininkų ir tyrėjų bendrabūviui, studentams, ugdyti ir ugdytis siekiantiems pasaulio lietuviams.
Šiais metais, augant VDU ir partnerių, taip pat skiriančių ypatingą dėmesį lietuvių diasporos reikalams, sinergijai, spalio mėnesio renginių ciklu siekiama ugdyti ir stiprinti suvokimą, kad lietuvių diaspora yra Lietuvos dalis.