Spalis – lietuvių diasporos mėnuo

2022-09-28

 

 

Vytauto Didžiojo universitetas spalį skelbia lietuvių diasporos mėnesiu ir kviečia skirti dėmesio lietuvių diasporai – jos istorijai, bendruomenių, lituanistinių mokyklų veiklai bei diasporos jaunimui aktualioms studijoms Vytauto Didžiojo universitete.

Tai renginių ciklas, apjungiantis VDU, kitų organizacijų, institucijų ir pavienių mokslo ir kūrybos atstovų iniciatyvas, susijusias su lietuvių diasporos tematika.

2022 metų spalio renginiai

Šis tęstinis antrojo Lituanistinio ugdymo forumo renginys yra skirtas lituanistinių mokyklų užsienyje ir Lietuvos mokyklų mokytojams. Renginio metu bus aptariama, kaip kurti mokymo aplinką, kai klasėje reikia integruoti ir mokyti lietuviškai nekalbantį mokinį. Diskusijoje bus dalinamasi praktikų patirtimi, pristatomos ir aptariamos naujos atsiveriančios lietuvių kalbos mokymo ir mokymosi galimybės.  

Diskusija vyks Užsienio reikalų ministerijoje (J. Tumo-Vaižganto g. 2, Vilnius) ir bus transliuojama nuotoliniu būdu per URM ir Globalios Lietuvos socialinio tinklo Facebook paskyras bei Zoom platformą, spalio 4 d. (antradienį) 16.00–18.30 val. (Lietuvos laiku). Klausimus diskusijos dalyviams kviečiame užduoti el. paštu kalba@urm.lt

Norinčius dalyvauti renginyje kviečiame registruotis užpildant šią registracijos anketą iki rugsėjo 30 d. (penktadienio).

Renginio programa

Pokalbis su Argentinos lietuviu, verslininku, visuomenininku Victor Antonio Barzdzius. Pokalbio metu prisiminsime Argentinos lietuvių ūkiškumą, verslumą, praktiškumą ir kasdienį gyvenimą.

Susitikimą moderuos prof. Egidijus Aleksandravičius

Renginio laikas: 15 val. (Lietuvos laiku).

Renginio vieta: Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, S. Daukanto g. 25

Facebook įvykis.

Paskaitoje mėginsime aiškintis, kur slepiasi lietuvių kalbos magija? Kaip teigia tyrinėtojai, lietuvių kalba - viena seniausių pasaulyje, taigi turi įdomių bruožų ir unikalų žodyną. Kita vertus, lietuvių kalba išliko vartojama po ilgus metus trukusių suvaržymų ir ribojimų, dėl to ir paskaitoje trumpai apžvelgsime tautos ir kalbos išlikimo istoriją. Galiausiai, kas kita, jei ne magija, yra lietuvių kilmės žmonių grįžimas į savo protėvių gimtinę ir bandymas surasti savo šaknis, identitetą ir kalbą?

Žinoma, neįmanoma atskleisti lietuvių kalbos magijos be žodžių ir frazių, dėl to keletą jų mėginsime išmokti per mūsų susitikimą.

Renginys vyks spalio 13 d. 16 val. (Lietuvos laiku), nuotoliniu būdu.

Paskaita vyks anglų k.

Prisijungimo nuoroda:
https://us06web.zoom.us/j/87633101705?pwd=azdVdG9TTTQvVmVyYXRBc1lRUmxpdz09 

Meeting ID: 876 3310 1705
Passcode: 268096

Istorikas Rūstis Kamuntavičius –  Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros docentas, humanitarinių mokslų daktaras. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto, užsiimančio LDK laikų istorijos tyrimais ir jų propagavimu, ir Vytauto Didžiojo universiteto Česlovo Milošo centro, tiriančio Vidurio-Rytų Europos istoriją, kultūrą ir politiką, direktorius.

Per savo akademinę karjerą yra stažavęsis įvairiose Europos šalių mokslo ir tyrimų institucijose (Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Lenkijoje).

Paskaitoje „Lietuviški ženklai Europoje“ istorikas apžvelgs istorinių Lietuvos ryšių su įvairiomis Europos šalimis aplinkybes ir lietuviškus ženklus kaip jų įrodymą.

Paskaita vyks spalio 19 d., nuo 17.30 val. (Lietuvos laiku) anglų kalba, Kaune, Putvinskio g. 23, 104 auditorijoje ir bus transliuojama VDU Pasaulio lietuvių universiteto Facebook puslapyje.

Adolfo Meko 1971 metais sukurto filmo "Going home" (16mm, 60 min) peržiūra, o po – diskusija „Ar išėję galime sugrįžti atgal?“ su prof. Dalia Kuiziniene ir Leipcigo leidyklos „Spector Books“ vadove bei J. Meko knygų anglų kalba leidėja Vokietijoje Anne König.

Adolfo Meko ir Polos Chapelle filmas Going home (1971 m.) pasakoja apie vaikystės atsiminimus, gyvenimo sunkumus ir šeimos ilgaamžiškumą.
1971 m., po dvidešimt septynerių metų, Adolfas Mekas kartu su broliu Jonu sugrįžo į gimtąją Lietuvą, kurią paliko ankstyvoje jaunystėje išvykdami į darbo stovyklą Vokietijoje. Grįžę namo, Adolfas kartu su savo žmona, dainininke Pola Chapelle, ilgomis vasaros dienomis dainuodami vaikščiojo auksiniais laukais, šventė kartu su šeima ir draugais už vieno stalo. Šiame filme apstu dainų ir gėlių, skirtų ir gyviesiems, ir mirusiems.

Kada? Spalio 25 d. 18:00
Kur? Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus (S. Daukanto g. 25, Kaunas)

Pristatymas vyks lietuvių ir  anglų kalbomis.

„Šių nuotraukų visuma leidžia pajusti konkrečių žmonių likimų išskirtinumą sudėtingoje istorinėje situacijoje. Karo traumos ir išbandymai jų nesužlugdė, o gebėjimas susitelkti, bendruomenės ryžtas leido veikti, suteikė jėgų gyventi, kurti, tęsti pradėtus darbus, tapo impulsu kurtis naujose vietose, įsitvirtinti Vakarų šalyse.“ – Inesa Kuliavaitė-Čepaitienė
Kazio Daugėlos fotografijų parodą pristato išeivijos literatūros ir kultūros tyrėja doc. dr. Dalia Kuizinienė.
Pristatymas vyks lietuvių kalba.

Kada? Spalio 26 d. 18:00
Kur?
 Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus (S. Daukanto g. 25, Kaunas)

Parodą rengia VDU Lietuvių išeivijos institutas.

2022 m. simpoziumas ir jo įvadiniai renginiai akcentuos bendros pasaulio lietuvių išminties svarbą, o atsižvelgiant į pastarųjų metų aktualijas bei artėjantį Lietuvos universiteto 100-metį, kvies diskutuoti laisvę ir jos formas įprasminančiomis temomis.

Simpoziumo programoje numatomos šios plenarinės sesijos:

  • Atidarymo sesija – Laisvė ir jos formos;
  • Kas neša liepsną, kai aplink tamsu: Lietuvos universiteto tradicija Lietuvoje ir išeivijoje;
  • Švietimo realybė virtualizacijos akivaizdoje;
  • Klestėjimas nenuspėjamumo sąlygomis.

Politologas dr. Darius Udrys, šio ir 2019 m. simpoziumo organizacinės grupės narys, kalbėjo:
„Mes renkamės tam, kad moksliškai ir kūrybiškai gvildentume mums ir mūsų tautai aktualias problemas ir iššūkius – būtent kaip Lietuvos mokslininkai ir kūrybininkai. Negalime laukti, kad idėjas ir sprendimus už mus generuotų bei juos pritaikytų kiti. Kas moksliškai ir kūrybiškai mąstys apie Lietuvą, jos ateitį ir jos vaidmenį pasaulyje jei ne mes patys, lietuviai? Tokia šio renginio vertė. O kiekvieno mokslinio sprendimo pradžia yra kūryba ir idėjos greičiausiai gimsta bei vystosi tada, kai jų atsiradimui ir išdirbimui sukuriame palankias sąlygas bei palaikymą. Toks ir yra mūsų simpoziumo tikslas – moksliškai ir kūrybiškai mąstanti Lietuva“, – teigia D. Udrys ir asmeniškai kviečia prisidėti tuos, kurie nori kurti tokią Lietuvą.

2022 m. Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumas nebus dalijamas į atskiras paraleliai vykstančias sesijas, visa programa vyks linijiniu būdu, taip sudarant sąlygas kūrybai, diskusijoms ir bendrabūviui skleistis tarsi ilgoje kavos pertraukoje.

Su preliminaria programa galite susipažinti čia.

Rimantas Vingras įvairiose šalyse nuo Japonijos iki JAV atlieka lietuvių kompozitorių kūrinius, skaito paskaitas apie Lietuvos kūrėjus įvairiuose akademiniuose forumuose, organizuoja Lietuvos muzikai ir kultūrai skirtus renginius, Londone įsteigė Baltijos muzikos draugiją ir yra jos pirmininkas. Rimantas Vingras neapsiriboja vien muzikine veikla – jis yra Londono „Santaros-Šviesos“ klubo įkūrėjas. Šis klubas šiuo metu yra surengęs daugiau nei trisdešimt renginių. Kai kurie iš jų – Ch. Sugiharos koncertas-minėjimas 2014 m. bei Kembridžo–Londono simpoziumas 2013 m. – susilaukė išskirtinio dėmesio.

Kada? Spalio 28 d. 17:00
Kur? Muzikos salė Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55)

2021 metų programa

VDU – diasporinis universitetas

Nuo pat 1989 m. VDU veikė ir buvo atpažįstamas kaip diasporinis universitetas. Bene kiekviename fakultete megzti glaudūs ryšiai su lietuvių išeivijos mokslininkais ir kūrėjais bei vykdyti projektai buvo bendro Lietuvos ir išeivijos mokslininkų darbo rezultatas.

Per šį laiką į universiteto bendruomenę įsiliejo tokie pasaulio lietuviai kaip Algirdas Avižienis, Bronius Vaškelis, Liucija Baškauskaitė, Arvydas Žygas, Milda Danytė, Viktorija Skrupskelytė, Algis Mickūnas, Birutė Galdikas, Emilija Sakadolskienė, Romas Vaštokas, Violetta Parutis, Dovilė Budrytė ir daug kitų. Organizuoti lietuvių kalbos ir kultūros kursai, mokymai lituanistinių mokyklų mokytojams, pradėtas vykdyti Baltistikos centrų projektas, vyko vasaros kursai ir stažuočių programa pasaulio lietuviams.

Nuo 2013 m. universitete veikia Pasaulio lietuvių universiteto (PLU) platforma, kurios svarbiomis veiklos kryptimis tapo Lietuvos visuomenei ir pasaulio lietuvių bendruomenei skirta diasporinis ugdymo programa, skatinimas domėtis pasaulio lietuvių istorija, dėmesys pasaulio lietuvių mokslininkų ir tyrėjų bendrabūviui, studentams, ugdyti ir ugdytis siekiantiems pasaulio lietuviams.

Šiais metais, augant VDU ir partnerių, taip pat skiriančių ypatingą dėmesį lietuvių diasporos reikalams, sinergijai, spalio mėnesio renginių ciklu siekiama ugdyti ir stiprinti suvokimą, kad lietuvių diaspora yra Lietuvos dalis.