Jau ketvirtus metus iš eilės Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia visą spalio mėnesį aktyviai domėtis lietuvių diaspora – jos istorija, bendruomenių, lituanistinių mokyklų veikla bei diasporos kūrėjų darbais. „Spalis – lietuvių diasporos mėnuo“ – tai renginių ciklas, apjungiantis VDU, kitų organizacijų, institucijų ir pavienių mokslo ir kūrybos atstovų iniciatyvas, susijusias su lietuvių diasporos tematika.
Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas 2024 m. rugsėjo 27 d. rengia Liūto Mockūno (1934-2007) atminimui skirtą mokslinę konferenciją „Maištininkai maištininkų laive“,
Konferencijoje dalyvausiantys mokslininkai, visuomenininkai pristatys lietuvių išeivijos žurnalisto, inžinieriaus Liūto Mockūno gyvenimo ir veiklos istorijos epizodus, jo intelektualinį palikimą, analizuos šios generacijos išskirtinumą, vietą išeivijos kultūriniame, politiniame, visuomeniniame gyvenime.
Konferencijos laikas: 2024 m. rugsėjo 27 d.
Konferencijos vieta: Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus (S. Daukanto g. 25, Kaunas).
Rugsėjo 30 d. išeivijos lietuviui Liūtui Mockūnui būtų suėję 90 metų. Ta proga bus prisiminta šio lietuvių išeivio veikla VDU Pasaulio lietuvių universiteto organizuojamoje atminimo popietėje L. ir F. Mockūnų erdvėje Vilniuje. Renginyje prisiminimais dalinsis su L. Mockūnu artimai bendravę Egidijus Aleksandravičius, Gediminas Rudis, Alfonsas Eidintas, Vytautas Žalys ir Vytautas Adomaitis. Renginį moderuos žurnalistė Birutė Garbaravičienė.
Kai su tėvais Liūtas Mockūnas atvyko į JAV, šeima įsikūrė Filadelfijoje. Prisimindamas tuos laikus L. Mockūnas rašė: „Kai baigiau vidurinę, paklusdamas bandos instinktui su daugeliu kitų išeivijos bendraamžių pradėjau studijuoti inžineriją, esą inžinieriams Amerikoje lengviau prakusti".
1959 m. L. Mockūnas baigė Drexelio technologijos universitetą Filadelfijoje, tačiau labai greitai suprato, kad labiau nei inžinerija jį traukia humanitariniai mokslai. 1959 - 1986 m. Čikagoje jis dirbo inžinieriumi konsultantu, akmens anglių transporto specialistu jėgainių projektavimo firmose ir taip pat Čikagos universitete vakarais ėmė studijuoti literatūrą.
1959 m. persikėlęs į Čikagą, Mockūnas apsigyveno lietuvių rajone Marquette parke, įsitraukė į lietuvišką veiklą, pradėjo bendradarbiauti išeivijos periodinėje spaudoje - Margutyje, Metmenyse, Akiračiuose.
„...didžiausi gyvenimo malonumai glūdi ne akademiniuose laipsniuose ar atsėdėtose įstaigoje valandose, o laisvoj gyvenimo sferoj, kada darai, ką nori". /Liūtas Mockūnas. Iš L. Mockūno straipsnių rinkinio „Nelygiagretės paralelės: publicistika ir kritika“/
Maloniai kviečiame užsienio lituanistinių ir Lietuvos mokyklų mokinius dalyvauti akronimo konkurse „Eiliuojame diasporą“.
Konkurso sąlygos:
Akronimų lauksime iki spalio 31 dienos el. paštu gerda.pilipaityte@vdu.lt. Išradingiausiųjų lauks dovanėlės 😊
Sėkmės kūryboje!
Spalio 1 d. 16 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) vyks Laimos Vincės knygos “Vanished Lands: Memory and Postmemory in North American Lithuanian Diaspora Literature” pristatymas ir paskaita „Kaip istorinė trauma ir kolektyvinė atmintis išreiškiama kitų kartų rašytojų kūryboje kaip potrauminis pasakojimas“.
Maloniai kviečiame dalyvauti!
Spalio 2 d. 17 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) vyks Venesuelos lietuvio Gabriel Orento paskaita „Lietuvių diaspora – dviejų Venesuelų liudininkė“.
Paskaitoje bus kalbama apie patirtis augant tarp dviejų skirtingų kultūrų, padėties Venesueloje pablogėjimą, nuosmukio priežastis ir to poveikį Venesuelos lietuvių bendruomenei. Taip pat bus diskutuojama apie paskutinę persikėlusių į Lietuvą Venesuelos lietuvių bangą ir jų situaciją bei lyginama pastarųjų dešimtmečių įvykių raida Lietuvoje ir Venesueloje.
Renginio kalba – lietuvių.
Spalio 4 d. 16 val. (Lietuvos laiku) vyks nuotolinė istorikės dr. Astos Petraitytės-Briedienės paskaita „Lituanistinė mokykla diplomatų akiratyje: istorinė perspektyva“.
Lietuvos diplomatai, kurie Lietuvos okupacijos metais saugojo lietuvišką žodį, istoriją ir tapatybę, neapsiribojo tik proginėmis kalbomis įvairiose šventėse, atidarymuose, minėjimuose. Jų akiratyje visada buvo lietuviško mokslo ir kultūros židiniai, tad ir lituanistinės mokyklos taip pat.
Diplomatai dalyvaudavo steigiant šias mokyklas, globodavo jas baigusiuosius, aktyviai bendradarbiavo su lituanistikos saugotojais ir puoselėtojais išeivijoje.
Kokia linkme šis diplomatų dėmesys kreipė lituanistinių mokyklų gyvenimą, kaip prisidėjo prie mokytojų ir jaunosios kartos ugdymo, nuotolinėje paskaitoje spalio 4 d. aptars dr. Asta Petraitytė-Briedienė.
Paskaita vyks Microsoft Teams platformoje:
Meeting ID: 371 011 776 461
Passcode: WANWLY
Miuncheno lietuvių bendruomenė maloniai kviečia į bendruomenės 80-ojo jubiliejaus minėjimą.
Kur: Passionistenstrasse 12, 81247 München
Kada: 05.10.2024, 12:00 Uhr
Hamburge gyvenanti rašytoja Jolita Zykutė kviečia į nuotolinį knygų klubą „Skaitau lietuviškai“. Nors Renginys buvo sumanytas Vokietijos lietuviams, bet jame gali dalyvauti visi norintys. Susitikimai vyksta nuotoliu kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį.
Spalio 7 d. 20 val. Vokietijos laiku (21 val. Lietuvos laiku) susitikime svečiuosis Ilona Skujaitė pristatysianti istorinį romaną „Karo nuotaka“ ir pasakos apie nepelnytai pamirštą Lietuvos istorinę moterį – Kotryną Jogailaitę, jauniausią LDK valdovo Žygimanto Augusto seserį, kurios gyvenimas primena dramatiško siužeto filmą.
Ilonos Skujaitės romano „Karo nuotaka“ pagrindinė herojė Kotryna Jogailaitė buvo tarsi užkerėta. Nors ji – geidžiama žymios karališkos dinastijos nuotaka, penkiolika metų jos jaunikiai dėl vienų ar kitų priežasčių dingdavo, kol galiausiai 36-erių metų karalaitė ištekėjo už 11 metų jaunesnio Švedijos princo Jono Vazos. Laimė truko neilgai – netrukus Kotryna buvo įkalinta su vyru ketveriems metams. Galiausiai buvę kaliniai tapo Švedijos karaliais, jų sūnus Zigmantas Vaza (gimęs kalėjime) ateityje taps LDK valdovu, o Kotryną Jogailaitę iki šiol švedai labai gerbia ir vadina Renesanso karaliene.
Susitikimą veda iniciatyvos „Skaitau lietuviškai” sumanytoja rašytoja Jolita Zykutė.
Renginys nemokamas.
Šiais metais minime ypatingai nusipelniusio Lietuvai kūrėjo, tapytojo, grafiko, visažisto Vytauto Igno (iki 1958 m. Ignatavičius, 1924 m. gegužės 16 d. Začišiuose, Raseinių apskritis – 2009 m. vasario18 d. Vilniuje) 100-ąsias gimimo metines. Dailininkas daugiausia kūrė išeivijoje JAV, Konektikuto valstijoje Ašforde (Ashford, CT). Ta proga VDU Lietuvių išeivijos institutas kviečia į atminimo vakarą ir režisieriaus Arvydo Reneckio filmuoto pokalbio peržiūrą, kurioje dalyvaus medžiagos autorius ir kuratorė Laima Apanavičienė.
„Man pačiam didžiausią įtaką padarė mūsų liaudies menas. Jo klasiškumas ir kartu primityvumas mane labai žavi, jis atsispindi visoje mano kūryboje. Ilgainiui pradėjau gilintis į visų tautų liaudies meną. Klaidžiojau po muziejus, galerijas ir bibliotekas jo ieškodamas.“
-Vytautas Ignas
Peržiūra vyks spalio 7 d. 17 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas).
VDU Lietuvių išeivijos institutas kviečia į dokumentinio filmo „Liūnė Sutema – kai datos nesvarbu“ peržiūrą bei susitikimą su filmo rengėjais: režisieriumi Arvydu Reneckiu, prodiusere Sandra Avižienyte ir kuratore Laura Apanavičiene.
Išvysite atvirus ir nuoširdžius pasakojimus ir prisiminimus, poezijos skaitymus ir viešus susitikimus, kuriuos įamžino fotografas kun. Algimantas Kezys, SJ ir kino dokumentininkas Arvydas Reneckis Jungtinėse Amerikos valstijose 1976 m. - 1989 m. - 1990 m. - 1992 m. - 1993 m. - 2009 m.
Tai - moters, dukters, sesers, mylimosios, draugės, mamos, slaugės, rašytojos, poetės gyvenimo užrašai, sutilpę į 7 poezijos knygas: Mažeikiai, Vilnius, Fraiburgas, Niujorkas, Čikaga ir Lemontas - ne tik pasitraukimo iš Lietuvos į vakarus, bet ir gyvenimo Jungtinėse Amerikos valstijose, istorija.
Peržiūra vyks spalio 8 d. 18 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas).
Žanras: Dokumentika
Šalis: Jungtinės Amerikos valstijos
Trukmė: 52 min.
Režisierius: Arvydas Reneckis
Kalba: lietuvių
Subtitrai: lietuvių
Spalio 9 d. 17.30 val. Vytauto Didžiojo universitete (V. Putvinskio g. 23, 313 a.) vyks Laimos Vincės paskaita VDU „Diasporų literatūros“ kurso studentams.
Paskaitos tema – „Antrojo pasaulinio karo lietuvių pabėgėlių patirties suvokimas Šiaurės Amerikos jaunesnės kartos rašytojų atsiminimuose“.
Maloniai kviečiame dalyvauti atviroje paskaitoje.
Lietuvių-vokiečių kultūros draugija LiT.art maloniai kviečia spalio 11 d., penktadienį, 19 val. į rašytojų Irenos Buivydaitės (Alytus) ir Jolitos Herlyn (Hamburgas) kartu rašyto romano „Atgimusi melodija“ pristatymą.
Romanas skaitytojus įtraukia į jautrią, netikėtą ir kartu, regis, labai atpažįstamą istoriją apie žmones, jų santykius, draugystę ir baimę, kaltę ir atleidimą. Dvi jaunystės draugės, dabar gyvenančios Lietuvoje ir Danijoje, ryžtasi atverti savo praeities ir pamirštos draugystės duris. Romanui egzotikos suteikia trijų skirtingų kultūrų (graikiškos, korėjietiškos, daniškos) ir tų kultūrų meilės specifikos pavaizdavimas.
Renginyje dainuos Eglė Kupčinskienė.
Susitikimas vyks Haus des Engagements (im betahaus), Eifflerstraße 43, 22769 Hamburge.
Įėję į pastatą lipkite laiptais į trečią aukštą (2. Obergeschoss) ir ieškokite „Coworking Space“.
Renginys nemokamas.
Spalio 14 d. 18.00 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) vyks dokumentinio filmo „Lietuvių fondas“ peržiūra.
Filme pristatoma Lietuvių Fondo (LF) įkūrimo istorija, pasakojama, kokios sąlygos paskatino XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje antrosios lietuvių emigrantų Jungtinėse Amerikos Valstijose bangos atstovus iškelti mintį steigti „milijono dolerių fondą lietuviškiem reikalam“.
Kodėl karo vėtytiems ir mėtytiems lietuvių pabėgėliams, kurie tik prieš gerą dešimtmetį buvo pradėję kurtis anapus Atlanto ir kurių dauguma dar kabinosi į gyvenimą, tai buvo taip svarbu? Kas lėmė, kad per 60 metų Fondas tapo Lietuvos kultūrą, istoriją ir lituanistinį švietimą puoselėjančiu židiniu, o jo veikla sėkmingai tęsiama iš kartos į kartą?
Į šiuos klausimus mėgina atsakyti į kinematografinę kelionę žiūrovus vedantis Arvydo Reneckio dokumentinis filmas. Pasakodamas Fondo istoriją, kuri padeda geriau suprasti LF veiklą, filmo kūrėjas pasitelkia kronikos kadrus iš Lietuvių Fondo, Balzeko lietuvių kultūros muziejaus, Lituanistikos tyrimo centro, Amerikos lietuvių televizijos, Lietuvos centrinio valstybinio archyvo, NARA (National Archives Registry Administration) archyvų.
Šis dokumentinis filmas yra įrodymas, kaip Amerikoje gyvenantys lietuviai sielojosi dėl lietuvybės išlaikymo, kiek dirbo, kad įgyvendintų savo svajonę, nepraradusios savo aktualumo ir šiandien.
Tai ir padėka šio Fondo įkūrėjams, steigėjams, aukotojams ir šių dienų darbuotojams už tai, kad LF, išaugęs į stiprią organizaciją, ir po daugiau nei 60 savo veiklos metų užtikrina nuolatinę paramą lietuvių kultūrai, švietimui ir paveldui išeivijoje, Lietuvoje ir visame pasaulyje.
Renginyje dalyvaus Čikagoje gyvenantis filmo režisierius Arvydas Reneckis, Lietuvių Fondo atstovai Laima Apanavičienė, Daiva Litvinskaitė ir Leonas Narbutis.
Renginį moderuos ir filmą komentuos istorikas dr. Juozas Skirius.
Filmo trukmė 1 val. 10 min.
Spalio 16 d. 18.00 val. Ąžuolyno bibliotekoje (Radastų g. 2, Kaunas) vyks dr. Ramūno Čičelio esė rinkinio „Paribiai ir centrai“ pristatymas.
Esė rinkinyje autorius pasakoja apie gyvenimą mažuose Lietuvos miestuose ir keliuose Europos megapoliuose. Ši knyga byloja ramų, šiltą ir jaukų įsigyvenimą į savojo likimo vietas bei vertybinius išbandymus, atsidūrus svetur. Renginyje su R. Čičeliu kalbėsis istorikas, pedagogas Domas Boguševičius.
Maloniai kviečiame dalyvauti!
Spalio 22 d. 17.30 val. vyks Egidijaus Aleksandravičiaus ir Egidijaus Balandžio paskaita dalyke „Lyginamoji XX a. lietuvių egzilio istorija“ (V. Putvinskio g. 23, 102 a., Kaunas).
Skirta Vytauto Didžiojo universiteto istorijos studentams, atvira visuomenei.
Spalio 23 d. 17. 30 val. vyks nuotolinė Laimutės Anglickienės paskaita „Migracija ir šio reiškinio tyrimų prieigos. Lietuvių migracijos“.
Skirta Vytauto Didžiojo universiteto Lyginamųjų kultūrų studijų studentams, atvira visuomenei.
Registracija el. p. gerda.pilipaityte@vdu.lt
Maloniai kviečiame dalyvauti atviroje paskaitoje.
Spalio 24 d. 17.00 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) vyks dokumentinio filmo „Širdies piligrimai“ peržiūra.
Filmo kalba – lietuvių, subtitrai – anglų k.
„Širdies piligrimai“ – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje sukurtas autorinis dokumentinis filmas, skirtas Lietuvių chartos 75-osioms metinėms, „Širdies piligrimai“ (idėjos autorė ir režisierė Audronė Bielinienė, operatorius Robertas Zamaris, filmo kūrimui talkino J. E. arkiv. Lionginas Virbalas SJ, Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai; projekto globėja – Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė).
Filmas kalba apie Lietuvių chartos dvasią, palaikiusią lietuvybę anuomet ir tebegyvą šiandien. Net 45 žmonės Lietuvoje, JAV, Argentinoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje dalinosi savo gyvenimo istorijomis. Tarp jų J. E. Prezidentas V. Adamkus, J. E. kardinolas A. J. Bačkis, tokie garsūs JAV išeivijos veikėjai kaip Juozas Polikaitis, Marija ir Saulius Čyvai, Vytautas Maciūnas, Kanados lietuvių rašytojas Antanas Šileika, JAV lietuvių „Dainavos“ stovyklos įkūrėjo Adolfo Damušio dukra ambasadorė Gintė Damušis, Australijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Rasa Mauragis, Lietuvos tarpukario diplomato egzilyje Antano Liutkaus sūnus Perkūnas Liutkus ir kiti. Filme paliečiamas ir Ukrainos diasporos klausimas bei Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos vaidmuo, siekiant padėti Ukrainai telkti dėl karo negandų augančią bei karo situacijoje suskaldytą diasporą, bei tris dešimtmečius veikiančios Seimo komisijos pagalba lietuvių diasporai pasaulyje.
Spalio 25 d. 17.00 val. L. ir F. Mockūnų erdvėje (Žygimantų g. 5A, Vilnius) vyks užsienio lietuvių studentų susitikimas su prof. Egidijumi Aleksandravičiumi.
Spalio 29 d. 14 val. vyks Dalios Kuizinienės paskaita „Algirdo Landsbergio kūryba: „Modernizmo ir postmodernizmo elementai dramaturgijoje ir prozoje“ (K. Donelaičio g. 52, 302 a., Kaunas).
Skirta Vytauto Didžiojo universiteto lietuvių filologijos ir leidybos studentams, atvira visuomenei.
Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas, minėdamas savo veiklos 30-metį, 2024 m. lapkričio 8 d. rengia tarpdalykinę mokslinę konferenciją, kurioje kviečiami dalyvauti įvairių sričių mokslininkai (istorikai, politologai, sociologai, kultūrologai, literatūrologai, žurnalistai, teisininkai), tyrinėjantys lietuvių diasporos istorinį, intelektualinį, kultūrinį paveldą.
Per tris nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvoje buvo atlikta nemažai svarbių darbų išsaugant ir tyrinėjant lietuvių diasporos istorinį paveldą. Vykdyta daug naujų tyrimų, išleista dešimtys knygų, monografijų, o besidomintys diaspora gali rasti informacijos apie įvairias lietuvių diasporos gyvenimo sritis: švietimą, spaudą, literatūrą, teatrą, išeivijoje kūrusius menininkus ar čia dirbusius diplomatus, organizacijas bei asmenybes, išeivijos politinę, diplomatinę veiklą ir pan. Sėkmingai vyksta ir toliau plėtojasi Lietuvai reikšmingo paveldo užsienyje atpažinimo, susigrąžinimo darbai, iš įvairių pasaulio kraštų į Lietuvą ir jos atminties institucijas sugrįžta išeivijos kultūrinio paveldo kolekcijos. Tačiau nepaisant atliktų darbų ir išleistų knygų gausos, diasporos istorija, jos dokumentinis paveldas iki šiol Lietuvos visuomenei lieka mažai pažįstamas ir gana svetimas reiškinys.
Konferencijos laikas: 2024 m. lapkričio 8 d.
Konferencijos vieta: Lietuvių išeivijos institutas (S. Daukanto g. 25, Kaunas).
2021 m. programa, 2022 m. programa, 2023 m. programa
Nuo pat 1989 m. VDU veikė ir buvo atpažįstamas kaip diasporinis universitetas. Bene kiekviename fakultete megzti glaudūs ryšiai su lietuvių išeivijos mokslininkais ir kūrėjais bei vykdyti projektai buvo bendro Lietuvos ir išeivijos mokslininkų darbo rezultatas.
Per šį laiką į universiteto bendruomenę įsiliejo tokie pasaulio lietuviai kaip Algirdas Avižienis, Bronius Vaškelis, Liucija Baškauskaitė, Arvydas Žygas, Milda Danytė, Viktorija Skrupskelytė, Algis Mickūnas, Birutė Galdikas, Emilija Sakadolskienė, Romas Vaštokas, Violetta Parutis, Dovilė Budrytė ir daug kitų. Organizuoti lietuvių kalbos ir kultūros kursai, mokymai lituanistinių mokyklų mokytojams, pradėtas vykdyti Baltistikos centrų projektas, vyko vasaros kursai ir stažuočių programa pasaulio lietuviams.
Nuo 2013 m. universitete veikia Pasaulio lietuvių universiteto (PLU) platforma, kurios svarbiomis veiklos kryptimis tapo Lietuvos visuomenei ir pasaulio lietuvių bendruomenei skirta diasporinio ugdymo programa, skatinimas domėtis pasaulio lietuvių istorija, dėmesys pasaulio lietuvių mokslininkų ir tyrėjų išminties sklaidai Lietuvoje, užsienio lietuvių studentams, ugdyti ir ugdytis siekiantiems pasaulio lietuviams.
Spalio mėnesio renginių ciklu siekiama ugdyti ir stiprinti suvokimą, kad lietuvių diaspora yra Lietuvos dalis.