2013 m. balandžio 11–15 dienomis Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde (Vokietija) vyko seminaras, skirtas besidomintiems lituanistiniu ugdymu.
Seminarą vedė VDU Kultūrų studijų ir etnologijos katedros dėstytoja dr. Giedrė Barkauskaitė drauge su universiteto partnerių šiame projekte -„Global Lithuanian Leaders” ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos – atstovais.
Į Renhofo pilį, kur įsikūrusi lietuviška Vasario 16-osios gimnazija, susirinko Vokietijos bei Anglijos lituanistinių mokyklų mokytojai ir vadovai, taip pat seminare dalyvavo gimnazijos darbuotojai bei Vokietijos lietuvių bendruomenės nariai.
Vokietijos lietuvių bendruomenės pernai metų duomenimis, šioje šalyje veikia 8 lituanistinės mokyklos. Jų veiklą koordinuoja Lietuvių bendruomenės Švietimo komisija. Vokietijos užsienio piliečių registre yra per 50 tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių. Bendruomenės registruotų narių yra tik apie 1200.
Pageidavo praktinių užsiėmimų
Dr. G. Barkauskaitė dalijosi sukaupta lietuviško folkloro patirtimi, kad nenutrūktų senųjų tradicijų perdavimas iš kartos į kartą, ypač tarp išeivijos lietuvių. Labiausiai seminaro dalyviai pageidavo praktinių dalykų, todėl džiaugėsi galėdami patys išmokti liaudies žaidimų, šokių ir dainų. Visi buvo apdovanoti vertingomis lietuvių pasakų, sakmių, eilėraščių, spalvinimo knygelėmis.
Po paskaitų ir praktinių užsiėmimų vykusių diskusijų metu buvo įvardintos pagrindinės Vokietijos (ir apskritai – užsienio) lituanistinių mokyklų problemos: kalbiniai barjerai bei tėvų tautinio sąmoningumo skatinimas.
Dalyviai neslėpė susirūpino dėl lietuvių kalbos išeivijoje likimo. „Tam, kad vaikai lankytų lituanistines mokyklas, visų pirma reikia pritraukti jų tėvus, įrodyti jiems, kad tai yra svarbu,“ – užsienio lietuvių aktualijomis dalinosi iš Vokietijos grįžusi dr. G. Barkauskaitė.
Tėvai lieka užsienyje, vaikai grįžta į Lietuvą
Kitą vertus, VDU mokslininkei vietos lietuviai papasakojo ir tokių atvejų, kai tėvai išvyko iš Lietuvos į Vokietiją, stengdamiesi užtikrinti savo vaikams šiltesnę ir sotesnę ateitį, o baigę gimnazijas vaikai grįžo studijuoti ir dirbti į Lietuvą. „Tėvai lieka dėl vaikų užsienyje, o šie gyvena Lietuvoje ir lanko juos Vokietijoje,“ – pasakojo dr. G. Barkauskaitė.
VDU atstovei patiko, kaip Vasario 16-osios gimanzijos mokytojai su pasididžiavimu ir pasigėrėjimu aprodydami seminaro dalyviams vokiškas apylinkes, su tokiais pačiais šiltais atsiliepimais kalbėjo ir apie Lietuvą. „Pagarbos pakako jų širdyse ir vienam, ir kitam kraštui,“ – teigė etnologė.
Kitas seminaras – Londone
Vasario 16-osios gimnazijoje vykęs seminaras – tai ES struktūrinių fondų remiamo projekto „Integruotas modelis, skirtas užsienyje gyvenantiems ir iš užsienio atvykusių lietuvių ir kitų šalių vaikų lituanistiniam ugdymui bei su jais dirbančių pedagogų ir kitų specialistų kvalifikacijos tobulinimui (lituanistinis modelis)“ dalis. Projekto iniciatoriai – Vytauto Didžiojo universiteto komanda, tikslas – sukurti interneto svetainę, apimančią lituanistinio ugdymo portalą, biblioteką, interaktyviąją mokymosi aplinką ir grįžtamojo ryšio sistemą. Tikimasi, kad interneto svetainė besidomintiems lituanistiniu ugdymu padės dalintis patirtimi, keistis informacija, skatins bendradarbiavimą.
Pasak Vasario 16-osios gimnazijos direktorės dr. Bronės Narkevičienės, „šis projektas čia [Vokietijoje] yra ne tik dėl savo turinio, bet ir dėl to, kad puikiausiai iliustruoja, kaip efektyviai gali bendradarbiauti skirtingų šalių, tačiau vieningų tikslų turinčios organizacijos: Vasario 16-osios gimnazija, Vytauto Didžiojo universitetas ir Vokietijos lietuvių bendruomenė“.
Kitas panašus seminaras, skirtas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams, vyks gegužės gale Londone. Jame VDU atstovaus bei pranešimus skaitys Kultūrų studijų ir etnologijos katedros profesorė dr. Gražina Kazlauskienė.