Studija „Lietuvių jaunimas Jungtinėje Karalystėje: grįžimo į Lietuvą nuostatos“, pristato Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo reemigracijos nuostatų tyrimą, kartu įtraukiant platesnį lietuvių jaunimo migracijos ir reemigracijos tendencijų kontekstą.
Remiant Jaunimo reikalų departamentui (JRD) tyrimą vykdė Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga (JKLJS) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).
Pagrindinis tyrimo tikslas buvo tirti Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo grįžimo į Lietuvą nuostatas, stengiantis išsiaiškinti, kas skatina sugrįžti ir kas nuo tokio sprendimo sulaiko. Kaip uždaviniai šiam tikslui pasiekti buvo pasirinktos kelios tyrimo kryptys, suformuluotos tiek tyrimo užsakovų, tiek tyrimo vykdytojų:
1. Jaunimo žinios apie grįžtamąją migraciją į Lietuvą;
2. Grįžimą skatinantys ir nuo šio sprendimo sulaikantys veiksniai;
3. LR institucijų grįžtamosios migracijos skatinimo programų ir priemonių žinomumas ir vertinimas;
4. Informacijos apie Lietuvą įtaka sprendimui sugrįžti;
5. Jaunimo atsparumas dezinfomacijai ir melagingų naujienų įtaka sprendimui sugrįžti.
Tyrimui pasirinktas metodas – fokusuotų grupių interviu – leido tirti tikslinės grupės požiūrį į konkretų procesą ir konkretų „produktą“ – reemigracijos skatinimo programas, siekiant nustatyti jų efektyvumą, trūkumus ir jų tobulinimo galimybes.
Šis metodas buvo pasirinktas ir siekiant per trumpesnį laiką surinkti daugiau kokybinių duomenų iš skirtingų Jungtinės Karalystės regionų.
Tyrimas buvo atliekamas 2018 m. rugpjūčio–lapkričio mėn. Per šį laikotarpį buvo atlikti 6 fokusuotų grupių interviu 5 Jungtinės Karalystės miestuose: bandomasis interviu Londone, interviu Mančesteryje, Birmingame, Edinburge, Lydse ir dar vienas Londone. Visuose interviu dalyvavo iš viso 31 informantas, moderavo JKLJS nariai.
Studijos turinys:
Dainiaus Genio ir Ričardo Krištolaičio analizė, pateikiama pirmoje leidinio dalyje kaip platesnis įvadas pristatant emigravusio Lietuvos jaunimo požiūrį skirtinguose regionuose į siauresnę Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo reemigracijos nuostatų atvejo analizę.
Marija Antanavičiūtė savo straipsnyje aptaria tyrimo organizavimą ir eigą. Būdama ir tyrėja, ir interviu vedėja, autorė tyrimo duomenis pristato iš perspektyvos, kuri leido geriau suprasti dalyvius, jų patirčių kontekstą bei įžvalgas didesnės lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje atžvilgiu. Straipsnyje nuosekliai aprašoma tyrimo užuomazga, eiga, praktiniai metodologiniai sprendimai.
Ingridos Celešiūtės straipsniuose analizuojami tyrimo duomenys – aptariama tyrimo ir analizės metodika, trūkumai bei teigiamos ypatybės. Pristatant tyrimo dalyvių ir atskirų fokusuotų grupių portretus parodoma tyrimo dalyvių savivoka, savivertė ir migrantiško tapatumo aspektai, o aprašant diskusijų dalyvių požiūrius į grįžimą į Lietuvą, aptariamas bendrų reemigracijos tendencijų vertinimas ir asmeninės nuostatos.
Ilona Strumickienė savo analizėje aptaria JK studijuojančio lietuvių jaunimo nuostatas į Lietuvoje vykdomas grįžtamąją migraciją skatinančias programas, siekia atskleisti programų žinomumą, pristatyti stipriąsias ir silpnąsias programų puses bei nustatyti sritis, kurioms reikėtų daugiau valstybės dėmesio. Autorė taip pat aptaria svarbiausius į JK studijuoti atvykusių lietuvių informacijos apie Lietuvą gavimo kanalus ir jų formuojamą Lietuvos įvaizdį bei siekia įvertinti Lietuvai priešiškų šalių skleidžiamos dezinformacijos poveikį į JK studijuoti atvykusiems lietuviams.
Su spausdinta leidinio versija galima susipažinti VDU Pasaulio lietuvių universitete, Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos kataloge ir kitose Lietuvos bibliotekose.
