Stažuotė Oklahomos universitete: amerikietiško verslumo dvasia

2018-02-21

Andrius Stočkūnas, VDU studentas, 2014-aisiais penkis mėnesius atlikęs Mockūnų vardine stipendija paremtą stažuotę Oklahomos centriniame universitete, sakosi iš JAV parsivežęs amerikietišką verslumo dvasią, platesnį pasaulio suvokimą ir… ąžuolo gilę, kuri vis dar įkrenta jam į kišenę. Plačiau – pokalbyje su studentu.

Kas paskatino teikti paraišką Mockūnų stipendijai? Kokie buvo tikslai?
Studijuodamas universitete atradau discipliną, kuri užbūrė ir tapo mano profesija. Deja, tas atradimas įvyko jau baigiant kitos krypties, politikos mokslų studijas. Į magistrantūrą žengiau jau su atsakymais, kurioje kryptyje norėčiau kurti ir tobulėti – marketingo. Tuos dvejus studijų metus kaip vienuolis norėjau pašvęsti tam, ką buvau praradęs, lyginant su tais jaunaisiais specialistais, kurie atsakymus apie savo norus ir galimybes darbo rinkoje rado jau po mokyklos. Taip ir rinkau patirtis ir galimybes. Viena iš jų buvo Mockūnų stipendija, kuri viliojo tuo, jog siūlėsi išsiųsti į JAV, kur apskritai glūdi dar visai jaunos marketingo kaip teorijos ir praktikos šaknys. Ilgai nedvejojęs surinkau reikiamus dokumentus ir pasiruošiau pradėti savo kelionę.

Ar stažuotės vietą susiradai pats, ar kažkas pagelbėjo? Kaip sekėsi?
Kadangi ieškojau vietos studijoms, o ne praktikai, universitetas galėjo pasiūlyti tik vieną vietovę –Centrinį Oklahomos universitetą (UCO). Tuo metu, kiek žinau, tai buvo vienintelė aktyvi sutartis su JAV universitetu. Pagalbos buvo tiek, kiek reikėjo oficialiam suderinimui tarp universitetų. Kiek pamenu, terminai trumpėjo, stresas kilo ir universitetui (Oklahomoje) buvo parašytas ne vienas laiškas.

Trumpai papasakok apie savo stažuotės vietą ir ten atliktus darbus.
Oklahoma yra viena labiausiai autentiškų amerikietiškų vietų – tai JAV provincija su pigiu pragyvenimu ir „raudona“ augmenija. Oklahomoje nėra ypač garsių ar didelių universitetų. Nenuostabu, kad pasauliniai ar JAV universitetų reitingai UCO aplenkia. Tačiau, kaip rodo ir daug tyrimų, vien reitingas savaime neužaugina stiprių specialistų. Man pakako standartinio JAV koledžo paketo, kad galėčiau pasisemti reikiamų žinių, patirties ir kultūros. Koledžas JAV yra prabangos reikalas – jis kainuoja didelę dalį šeimos santaupų, tačiau už tuos pinigus jis turi ką pasiūlyti: atsidavusius dėstytojus iš įvairių pasaulio kampų, saugią ir viskuo aprūpintą aplinką bei biblioteką su neišsenkančiais šaltiniais. Bibliotekos veikimo principas yra ypač žavus. Nereikia jaudintis, kad biblioteka neturės norimos knygos, filmo, muzikos ar net kompiuterinio žaidimo. Užsakai kūrinį ir, jeigu jo nėra universiteto bibliotekoje, jis ją pasieks paštu. Ši vieta ir tapo mano Meka. Negaliu nieko daug pasakyti apie nuveiktus darbus, nes mano darbas, bent jau kaip aš jį supratau, buvo vartoti, vartoti, vartoti mokslą ir – jeigu lieka laisvo laiko – Ameriką.

Ar turėjai kuratorių/mentorių? Kas tavimi rūpinosi? Kaip? Ar to reikėjo/reikėtų?
Hmm… Prieš atvykstant užsiregistravau į programą “UCO buddies” – jos dėka universitete gavau draugą, tačiau juo užmegzti kontakto nepavyko. Prieš keletą savaičių gavau jo kvietimą „LinkedIn“, teko atmesti (juokiasi). Mentorių turėjau, tačiau tai nebuvo oficialus universiteto atstovas. Gyvenamąją vietą JAV susiradau naudodamasis portalu „Couchsurfing“ – ją radau pas nuostabų indėną. Jis tapo mano patarėjas, draugas ir raktas į gilesnį JAV kultūros pažinimą. Esu jam skolingas.

Kaip atrodė tavo eilinė darbo diena? Ar dabar kažką darytum kitaip?
Žadintuvas, mokslai iš namų, kelionė dviračiu į paskaitas, biblioteka iki vėlaus vakaro, grįžimas namo dviračiu, maisto ruoša, bendravimas su indėnu ir mokslai. Viskas tobula, vykau ten vienuoliškam atsidavimui, ir tai man pavyko puikiai.

Ar turėjai ryšių su vietos lietuvių bendruomene? Jei taip, kokie jie buvo? Jei, ne – gal gali trumpai paaiškinti, kodėl?
Turėjau ryšį su vietos indėnais. Apie lietuvius ten mažai kas buvo girdėjęs. Knygyne šnekus kasininkas prisipažino, kad jo šaknys Lietuvoje. Oklahomoje sutikti užsienio lietuvio iš taip arti daugiau ir nepavyko. Kelionėje man trūko mobilumo – vienintelė priemonė, greitesnė už kojas, buvo dviratis, tačiau JAV atstumams toks prietaisas yra juokingas. Turbūt buvau vienintelis žmogus savo gyvenvietėje, kuris važinėjo dviračiu ar apskritai vaikščiojo pėsčias. Neturėjau kontaktų, o ir kelionėms nebuvo galimybių.

Ko išmokai (visomis prasmėmis)?
Jeigu ką ir išmokau, tai jau prigijo ir nebegaliu atskirti, kas iš kur. Universitete yra daugybė tarptautinių studentų, visi jie yra labai skirtingi. Parsivežiau mažiau stereotipizuotą pasaulio suvokimą, nes pačiupinėjau daugiau tautų ir kultūrų. Teko matyti ir pačius stereotipus – šokiruojančius ir jau anksčiau girdėtus. Susidraugaujama nebūtinai vien su tokiais, kurie panašūs į tave arba yra tavo tautiečiai. Geriausią ryšį pavyko atrasti su amerikiečiais, kinais, vietnamiečiais. Tai nuoširdūs ir tikri žmonės.

Ką parsivežei?
Amerikietiško ąžuolo gilę. Man ji vis dar kartais įkrenta į kišenę. Be gilės, žinoma, dar parsivežiau prisiminimus, draugystes, žavėjimąsi klavišiniais (indėnas grojo grupėje), amerikietiško verslumo dvasią ir, kas be ko, pilną ir autentišką suvokimą, kas yra marketingas ir kaip jis veikia.

Kaip trumpai galėtum apibūdinti stažuotės rezultatus/patirtis/naudą (ar nenaudą)?
Rašiau kursinius darbus apie vieną tabako prekės ženklą, o šiandien dirbu įmonėje, kuri yra šio prekės ženklo savininkė. Beje, tabako prekės ženklų minėti straipniuose negalima. Jeigu reiktų ką nors gyvenime ištrinti, Oklahomos patirtis tikrai pasilikčiau iki paskutinio grūdo.

Į kokius konkrečius akademinius darbus tai pavirto? Kaip tai prisidėjo prie tavo bakalaurinio/mokslinio darbo rengimo?
Kadangi mokslai buvo mano prioritetas, rašiau apie tai, kas buvo man įdomu tuo metu. Turėjau laiko parengti juos nuo pradžių iki galo, pilnai pabaigtus, kuriais didžiuojuosi. Baigiamajam darbui pasirinkau kitą temą, kuri buvo tuo metu buvo aktualesnė.

Ką veiki – dirbi, studijuoji šiuo metu?
Šiuo metu dirbu su skaitmenine rinkodara ir jos įrankiais.

Kokios idėjos, iniciatyvos šiuo metu kirba tavo galvoje?
Nieko utopiško. Norisi imti tai, ką duoda darbo rinka. Turiu puikią komandą, su kuria kuriame geriausia, ką galime, dėdami tam visas pastangas.