Seminaru baigėsi lituanistinio ugdymo projektas

2015-02-02

2015 m. sausio 28 dieną BLC verslo lyderių centre (K. Donelaičio g. 62) vyko baigiamasis projekto „Lituanistinio ugdymo modelis“ seminaras, kuriame buvo aptartos projekto įgyvendinimo aktualijos, rezultatai, viešinimo galimybės ir kiti klausimai.

Renginyje dalyvavo projekto organizatoriai ir mokslininkai iš Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos katedros, partneriai iš Vilniaus lietuvių namų ir VšĮ „Global Lituanian Leaders“. Prie seminaro taip pat prisijungė Vilniaus Ozo mokyklos pedagogės, turinčios ilgametę nuotolinių mokymų organizavimo patirtį, taip pat Kauno Gedimino sporto, VDU Rasos gimnazijos, Kovo 11-osios ir kitų mokyklų mokytojai. Visi pedagogai aktyviai įsitraukė į diskusiją apie lituanistinio ugdymo metodikas, problemas ir ateities siekius.

Vilniaus lietuvių namų pedagogės J. Varnienė ir A. Dambrauskienė pripažįsta, kad mokytojams lituanistams trūksta diagnostinių užduočių, kurios palengvintų mokinių kalbos gebėjimų lygio nustatymą, taip pat skirtingiems mokomiesiems dalykams skirtų pratybų sąsiuvinių. Nors šie tikslai nebuvo įtraukti į projektą, renginio dalyviai sutarė, kad tai turėtų tapti jų bendru siekiu ateityje.

Seminare dalyvavusios mokytojos projekto metu vedė kvalifikacijos kėlimo seminarus užsienyje dirbantiems lituanistams mokytojams. Jos pažymėjo, kad šie pedagogai išreiškė didelį poreikį gauti metodines atmintines. Šis pageidavimas ypač rūpi pedagoginio išsilavinimo neturintiems mokytojams, o tokių užsienio lituanistiniuose centruose ir mokyklėlėse yra beveik pusė.

Projekto organizatoriai seminare pristatinėjo projekto rezultatus, sukurtą virtualią mokymosi sistemą, virtualią biblioteką, dalyvavimą virtualiose diskusijose ir kitas projekto teikiamas galimybes. Susirinkusieji taip pat aptarė ir projekto komunikaciją, viešinimą.

Virtualios mokymo aplinkos „Moodle“ administratorius Vytautas Lapėnas, reziumuodamas projekto rezultatus, kvietė visus mokytojus prisidėti, dalintis savo naudojama lituanistinio ugdymo medžiaga ir skleisti informaciją apie projektą kitiems, nes dalyvių bendruomeniškumas padėtų siekti ilgalaikių tikslų – t. y., burti lituanistinio ugdymo specialistus į vieną bendruomenę ir kartu kelti aktualius lituanistinio švietimo klausimus, siekti geresnių darbo rezultatų.

Projekto vadovė Odeta Norkutė neslėpė džiaugsmo projekto pasiekimais. „Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje negali pats savęs patikrinti, ar tai, ką darai, yra teisinga – tai supranti per kitus žmones, todėl bendradarbiavimas yra labai naudingas, duoda daug patirties. Labai džiaugiamės, kad projekto rėmuose bendradarbiavimas buvo labai aktyvus“, – pažymėjo ji.

Tačiau mokslininkė pabrėžė, kad lituanistinio ugdymo platformos sukūrimas tėra pradžia ir, siekiant aukštesnės kokybės, reikia ir naujų iniciatyvų. O. Norkutė išreiškė lūkestį, kad sukurta platforma paragins ir kitas organizacijas bei asmenis inicijuoti naujas veiklas, skirtas lituanistinio ugdymo tobulinimui.

Kristijono Jakubsono videoreportažas ir fotoreportažas.