Susidomėjau šia programa praeitą vasarą susidūrusi su atnaujintų bendrųjų ugdymo programų suteikiama galimybe laisvai pasirinkti 30 proc. lietuvių k. ir lit. mokymo programos turinio. Trumpi 5 val. nuotoliniai mokymai prasidedant mokslo metams, patogi mokymosi aplinka su parengtais visų pamokų planais, metodine medžiaga, užduotimis mokiniams, vaizdo įrašais, skaitymo tekstais, įsivertinimo instrumentais ir kt. – tokią nuolatinę pagalbą, konsultacijas, refleksijas turėti ištisus metus man buvo neįkainojama pagalba.

Programa „Lietuviškosios tapatybės iššūkiai ir šeimos pasakojimai“ parengta kaip neformaliojo ugdymo, tačiau yra tikrai lanksti, puikiai integruojama į lietuvių k. ir lit. kursą. Ji leidžia dirbti kūrybiškai gilinant ir istorijos, ir geografijos žinias. Programa suteikia galimybę tenkinti mokytojo ir mokinių, besidominčių savo šeimos istorija, šaknimis, geneologija, migracijos procesais ir diasporos istorija, interesus ir pomėgius. Programos įgyvendinimas pagrįstas mokinių bendradarbiavimu su tėvais, seneliais ar kt. šeimos nariais, artimais žmonėmis. Džiugina pridėtinė diasporinio ugdymo programos vertė – praturtinti ir išplėsti mokinių mokymąsi.

Diasporinio ugdymo programą „Lietuviškosios tapatybės iššūkiai ir šeimos pasakojimai“ išbandžiau integruodama į lietuvių k. ir lit. programą 8 klasėje ir skirdama bent vieną savaitinę pamoką iš penkių. Manau, kad nuosekliai ir sistemingai dirbdami mokiniai patobulino skaitymo, rašymo, klausymo, teksto suvokimo, kalbėjimo gebėjimus, ugdėsi pažinimo, pilietiškumo, kūrybiškumo, komunikavimo ir kt. kompetencijas.
Džiaugiuosi savo mokiniais, šiais mokslo metais baigusiais diasporinio ugdymo programą „Lietuviškosios tapatybės iššūkiai ir šeimos pasakojimai“, dėkoju VDU dėstytojams Ingridai Dačiolienei bei Domui Boguševičiui, leidusiems mokytis bei augti ir man!
Lietuvos mokyklos mokytoja

Tai buvo įdomi, produktyvi ir informatyvi kelionė. Turiu pripažinti, kad šioje kelionėje didžiausią pažangą padariau aš pati, nes dirbdama su medžiaga pati buvau ieškojimų ir atradimų kelyje. Tai, kas leido, man kaip mokytojai gerokai pasistiebti. 🙂 Ačiū ir tikėkimės, kad tai buvo pirmas, bet ne paskutinis mūsų susitikimas:) Airijos lituanistinės mokyklos mokytoja

Mokiniams programa iš tiesų labai patiko. Jie daug atrado apie savo šeimas. Mums, mokytojams, aš galvoju, labiausiai visus lobius atvėrė ta mintis, kad reikėjo labai daug improvizuoti. Bandyti sutraukti, pateikti, pakeisti, suskirstyti, atsižvelgti, ką mokiniai daryti gali, ką kartu, ką grupėje.. ir taip toliau. Kartais galvodavau, kad net savo pamokoms taip stropiai nesiruošiu, kiek ruošdavausi čia.

Žinoma, čia turėjau labai daug medžiagos, kuri labai palengvindavo, kartu ir apsunkindavo visą pasiruošimą, nes turi daug dalykų, o laiko mažai. Ir taip ne viena tema pareikalavo daugiau pamokų nei kad nurodyta, jos persipindavo, mokiniai atlikdavo užduotis, o mes eidavome kitą temą, grįždavome ir pristatydavome.

Tikiu, kad tiesiogiai įgyvendinant programą, su mokiniais klasėje, būtų buvę sudėtingiau, dėl to visai džiaugiuosi, kad programą temo įgyvendinti nuotoliniu būdu.

Buvo daug iššūkių, buvo daug klaidų, buvo daug neįgyvendintų sumanymų, kurie ir dabar yra nerealiai skambantys, bet aš manau, kad per visą šį laikotarpį nemažai paaugau pati. Kaip žmogus, kaip pilietis, kaip asmenybė, kaip visuma to, kas buvo daryta, kalbėta, atrasta. Ačiū už tai :). Lietuvos mokyklos mokytoja

Šis kursas privertė daug mąstyti ir daug ką permąstyti. Galvoti teko ir apie medžiagą, ir apie po pasaulį išsiblaškiusius Lietuvos gyventojus – ir lietuvius, ir žydus litvakus – , ir apie savo mokinius. Šeimos istorijos paieškos labai akivaizdžiai išryškina ir tas problemas su kuriomis susiduria vaikai: išryškėja ir jų šeimų modelis, santykiai tarp kartų. Atsikleidžia patirtos traumos, nuoskaudos, pasimato, kiek tėvų dėmesio ar pagalbos vaikas gauna namuose, kaip vaikus veikia tėvų tarpusavio santykiai, skyrybos.  Ir visą laiką reikėjo žiūrėti, kad nesigautų koks netaktas, ar koks vaikas nebūtų įskaudintas.  Žodžiu, kelionė buvo tikrai turininga.

Kitas labai svarbu akcentas – programa mokiniams pasirodė įdomi ir patraukli, dėl to jų įsitraukimas nuo pat pirmojo užsiėmimo buvo maksimalus: išties raginti dalyvauti beveik niekada ir nereikėjo, aišku, įsitraukimo laipsnis buvo įvairus. Programos įgyvendinimui tam tikros įtakos turėjo ir karantinas. Nes juo nuo 8 temos sąvokos klasės ir namų darbų užduotys įgauna kitokias, nei įprastas reikšmes. Bet čia nesiplėsiu, tik konstatuosiu, kad tas periodas atvėrė naujas galimybes ir suteikė nujus darbo įrankius: įvirios interaktyvios platformos, tiesioginiai pasijungimai su svečiais ir tt. Iššūkių daug, bet galimybių dar daugiau.

Šiame kurse perskaičiau viską, tai iš esmės iki naujų metų gyvenau lietuvių diasporoje. Atskiras laikas buvo skirtas ir video siužetų peržiūrai, nes reikėjo žinoti, ką rodysi mokiniams, pagalvoti, kaip pakomentuoti, kiek patrumpinti ir pan. Neslėpsiu, didelis privalumas dirbant su šia programa, yra buvimas istorijos mokytoju:).

Visos programos metu siekiau kiek įmanoma daugiau medžiagos panaudoti. Nieko neatsisakyti, o esant reikalui – pakoreguoti, patrumpinti, netgi pridėti. Žodžiu – sudaryta puiki galimybė improvizacijai. Ir tai, manau, yra labai stiprus šios programos dėmuo – mokytojas yra įtraukiamas ir kaip kūrėjas, o ne tik aklas vykdytojas. Lietuvos mokyklos mokytojas

Dirbant tomis temomis labai aiškiai susidarė įspūdis, kad šiandieninėse šeimose apie praeitį, istoriją nėra kalbama. Dažnai išgirsdavau atsakymą „mano tėveliams tai neįdomu, su niekuo nebendrauja, namuose apie tai nekalba“. Tuomet supratau, kodėl vaikams buvo sunku kalbėti klasėje. Kursas nuostabus, labai informatyvus, aš, pati kaip mokytoja, daug ką sužinojau, buvau pati priversta pasiknaisioti savo šeimos istorijoje.Airijos lituanistinės mokyklos mokytoja

Mūsų klasėje prieš pat mokslo metų užbaigimą anapilin iškeliavo vieno berniuko močiutės jaunesnioji sesė. Pasimeldėm už ją, pakalbėjome apie gyvenimą ir jo dėsnius ir kaip svarbu užrašyti nors porą sakinių apie savo tetas ir močiutes ir palikti šias žinutės ateities kartoms. Po kelių dienų sulaukiau iš jo žinutės, kad persiųsčiau visas anketas, formas, kurias reikėjo pildyti apie savo artimus, kad pagaliau jis supratęs apie ką aš kalbėjau visus metus ir kodėl žinoti apie savo artimus yra svarbu. Suspaudė širdį, bet tokia realybė – skaudi, daužanti, bet tuo pačiu daranti mus stipresnius.

Dar kartą noriu padėkoti už galimybę mokytis kartu su Jumis. Airijos lituanistinės mokyklos mokytoja

Pats paslapties įminimas vaikams labai patiko. Smagu buvo stebėti aktyvų įsitraukimą į šią veiklą. Tarpusavy labai bendradarbiavo, darbus tarpusavy pasiskirstė patys, kas už ką atsakingas(vienas rašė klausimus, kitas – skaičiavo, kitas rašė atsakymus). Pačios paslapties aprašymas buvo gan sudėtingas, nes vaikai nemoka gerai reikšti raštu savo minčių. Namų darbų skyrimas apie paslapties piešimą patiko. Jau išeidami iš pamokėlės, vaikai klausinėjo tėvelių, ar šie ar jų seneliai dalyvavo kokiame nors svarbiame Lietuvos įvykyje.Ispanijos lituanistinės mokyklos mokytoja

Pasibaigus pamokai, ištyrinėjus lietuvybę dauguma vistiek savęs nesutapatino su lietuviais. Vienas vaikas negalėjo suprasti, kaip gali būti ir 100 proc. lietuviu ir 100 proc. australu. Kai kuriems buvo sunku tai suvokti. Bet per visą tą pamokų ciklą, jie daug labiau suvokė, kad yra iš lietuvių šaknų kilę, kad vienas iš tėvų yra lietuvis. Pirmoje pamokoje to nepasimatė visiškai, bet toliau jie vis labiau tapatino save su lietuviais. Ne 100 proc. bet jau jiems artimensė Lietuva tapo. Pamokos vyko anglų kalba, nes lietuviškai jie visiškai negali savo minčių išreikšti. Bet buvo vaikų, kurie puikiai įsitraukė toj temoj, kur kalbėjome, kad lietuviai gyvena ne tik Lietuvoje.Australijos lituanistinės mokyklos mokytoja