VDU Pasaulio lietuvių universitetas kviečia Lietuvos ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus įgyvendinti neformalią diasporinio ugdymo programą „Lietuviškosios tapatybės iššūkiai ir šeimos pasakojimai“.
Tai lietuviškosios tapatybės stiprinimo programa, skirta ugdyti vaiko gebėjimą tapti savo šaknų tyrėju, sieti didžiuosius ir mažuosius pasakojimus, esmingai svarbius formuojantis tautinei tapatybei, suvokti lietuvių pasklidimo pasaulyje istoriją ir šiandieninę lietuvių diasporos situaciją.
Programos metodinėje medžiagoje gausu kalbos mokymosi kompetencijas ugdančių užduočių (skaitymo, rašymo, klausymo, teksto suvokimo, kalbėjimo); pateikta medžiaga leidžia mokytojui improvizuoti, renkantis aktualiausią turinį, jį pritaikant individualiems klasės poreikiams.
Norinčius tapti programos „Lietuviškosios tapatybės iššūkiai ir šeimos pasakojimai“ praktikais kviečiame susisiekti. Programos mokymai vyksta per 2 dienas rugpjūčio pabaigoje, nuotoliniu būdu, vėliau dirbama (įgyvendinant programą, taikant teorinę medžiagą) savarankiškai. Vienas tarpinis ir vienas galutinis atsiskaitymai (gruodžio ir balandžio mėn.) taip pat vyksta nuotoliniu būdu.
Įvadiniai mokymai vyks: 2023 rugpjūčio 25 ir 26 d.| Visa mokymosi su praktika trukmė: 2023-08-25 – 2024-05-31 | Apimtis: 53 ak. val. (2 ECTS) | Kalba: Lietuvių | Kaina: 65 Eur
Įgytų kompetencijų pripažinimas: VDU pažymėjimas arba akademinė pažyma
Tai buvo įdomi, produktyvi ir informatyvi kelionė. Turiu pripažinti, kad šioje kelionėje didžiausią pažangą padariau aš pati, nes dirbdama su medžiaga pati buvau ieškojimų ir atradimų kelyje. Tai, kas leido, man kaip mokytojai gerokai pasistiebti. 🙂 Ačiū ir tikėkimės, kad tai buvo pirmas, bet ne paskutinis mūsų susitikimas:) Airijos lituanistinės mokyklos mokytoja Mokiniams programa iš tiesų labai patiko. Jie daug atrado apie savo šeimas. Mums, mokytojams, aš galvoju, labiausiai visus lobius atvėrė ta mintis, kad reikėjo labai daug improvizuoti. Bandyti sutraukti, pateikti, pakeisti, suskirstyti, atsižvelgti, ką mokiniai daryti gali, ką kartu, ką grupėje.. ir taip toliau. Kartais galvodavau, kad net savo pamokoms taip stropiai nesiruošiu, kiek ruošdavausi čia. Žinoma, čia turėjau labai daug medžiagos, kuri labai palengvindavo, kartu ir apsunkindavo visą pasiruošimą, nes turi daug dalykų, o laiko mažai. Ir taip ne viena tema pareikalavo daugiau pamokų nei kad nurodyta, jos persipindavo, mokiniai atlikdavo užduotis, o mes eidavome kitą temą, grįždavome ir pristatydavome. Tikiu, kad tiesiogiai įgyvendinant programą, su mokiniais klasėje, būtų buvę sudėtingiau, dėl to visai džiaugiuosi, kad programą temo įgyvendinti nuotoliniu būdu. Buvo daug iššūkių, buvo daug klaidų, buvo daug neįgyvendintų sumanymų, kurie ir dabar yra nerealiai skambantys, bet aš manau, kad per visą šį laikotarpį nemažai paaugau pati. Kaip žmogus, kaip pilietis, kaip asmenybė, kaip visuma to, kas buvo daryta, kalbėta, atrasta. Ačiū už tai :). Lietuvos mokyklos mokytoja Šis kursas privertė daug mąstyti ir daug ką permąstyti. Galvoti teko ir apie medžiagą, ir apie po pasaulį išsiblaškiusius Lietuvos gyventojus – ir lietuvius, ir žydus litvakus – , ir apie savo mokinius. Šeimos istorijos paieškos labai akivaizdžiai išryškina ir tas problemas su kuriomis susiduria vaikai: išryškėja ir jų šeimų modelis, santykiai tarp kartų. Atsikleidžia patirtos traumos, nuoskaudos, pasimato, kiek tėvų dėmesio ar pagalbos vaikas gauna namuose, kaip vaikus veikia tėvų tarpusavio santykiai, skyrybos. Ir visą laiką reikėjo žiūrėti, kad nesigautų koks netaktas, ar koks vaikas nebūtų įskaudintas. Žodžiu, kelionė buvo tikrai turininga. Kitas labai svarbu akcentas – programa mokiniams pasirodė įdomi ir patraukli, dėl to jų įsitraukimas nuo pat pirmojo užsiėmimo buvo maksimalus: išties raginti dalyvauti beveik niekada ir nereikėjo, aišku, įsitraukimo laipsnis buvo įvairus. Programos įgyvendinimui tam tikros įtakos turėjo ir karantinas. Nes juo nuo 8 temos sąvokos klasės ir namų darbų užduotys įgauna kitokias, nei įprastas reikšmes. Bet čia nesiplėsiu, tik konstatuosiu, kad tas periodas atvėrė naujas galimybes ir suteikė nujus darbo įrankius: įvirios interaktyvios platformos, tiesioginiai pasijungimai su svečiais ir tt. Iššūkių daug, bet galimybių dar daugiau. Šiame kurse perskaičiau viską, tai iš esmės iki naujų metų gyvenau lietuvių diasporoje. Atskiras laikas buvo skirtas ir video siužetų peržiūrai, nes reikėjo žinoti, ką rodysi mokiniams, pagalvoti, kaip pakomentuoti, kiek patrumpinti ir pan. Neslėpsiu, didelis privalumas dirbant su šia programa, yra buvimas istorijos mokytoju:). Visos programos metu siekiau kiek įmanoma daugiau medžiagos panaudoti. Nieko neatsisakyti, o esant reikalui – pakoreguoti, patrumpinti, netgi pridėti. Žodžiu – sudaryta puiki galimybė improvizacijai. Ir tai, manau, yra labai stiprus šios programos dėmuo – mokytojas yra įtraukiamas ir kaip kūrėjas, o ne tik aklas vykdytojas. Lietuvos mokyklos mokytojas Dirbant tomis temomis labai aiškiai susidarė įspūdis, kad šiandieninėse šeimose apie praeitį, istoriją nėra kalbama. Dažnai išgirsdavau atsakymą „mano tėveliams tai neįdomu, su niekuo nebendrauja, namuose apie tai nekalba“. Tuomet supratau, kodėl vaikams buvo sunku kalbėti klasėje. Kursas nuostabus, labai informatyvus, aš, pati kaip mokytoja, daug ką sužinojau, buvau pati priversta pasiknaisioti savo šeimos istorijoje.Airijos lituanistinės mokyklos mokytoja Mūsų klasėje prieš pat mokslo metų užbaigimą anapilin iškeliavo vieno berniuko močiutės jaunesnioji sesė. Pasimeldėm už ją, pakalbėjome apie gyvenimą ir jo dėsnius ir kaip svarbu užrašyti nors porą sakinių apie savo tetas ir močiutes ir palikti šias žinutės ateities kartoms. Po kelių dienų sulaukiau iš jo žinutės, kad persiųsčiau visas anketas, formas, kurias reikėjo pildyti apie savo artimus, kad pagaliau jis supratęs apie ką aš kalbėjau visus metus ir kodėl žinoti apie savo artimus yra svarbu. Suspaudė širdį, bet tokia realybė – skaudi, daužanti, bet tuo pačiu daranti mus stipresnius. Dar kartą noriu padėkoti už galimybę mokytis kartu su Jumis. Airijos lituanistinės mokyklos mokytoja Pats paslapties įminimas vaikams labai patiko. Smagu buvo stebėti aktyvų įsitraukimą į šią veiklą. Tarpusavy labai bendradarbiavo, darbus tarpusavy pasiskirstė patys, kas už ką atsakingas(vienas rašė klausimus, kitas – skaičiavo, kitas rašė atsakymus). Pačios paslapties aprašymas buvo gan sudėtingas, nes vaikai nemoka gerai reikšti raštu savo minčių. Namų darbų skyrimas apie paslapties piešimą patiko. Jau išeidami iš pamokėlės, vaikai klausinėjo tėvelių, ar šie ar jų seneliai dalyvavo kokiame nors svarbiame Lietuvos įvykyje.Ispanijos lituanistinės mokyklos mokytoja Pasibaigus pamokai, ištyrinėjus lietuvybę dauguma vistiek savęs nesutapatino su lietuviais. Vienas vaikas negalėjo suprasti, kaip gali būti ir 100 proc. lietuviu ir 100 proc. australu. Kai kuriems buvo sunku tai suvokti. Bet per visą tą pamokų ciklą, jie daug labiau suvokė, kad yra iš lietuvių šaknų kilę, kad vienas iš tėvų yra lietuvis. Pirmoje pamokoje to nepasimatė visiškai, bet toliau jie vis labiau tapatino save su lietuviais. Ne 100 proc. bet jau jiems artimensė Lietuva tapo. Pamokos vyko anglų kalba, nes lietuviškai jie visiškai negali savo minčių išreikšti. Bet buvo vaikų, kurie puikiai įsitraukė toj temoj, kur kalbėjome, kad lietuviai gyvena ne tik Lietuvoje.Australijos lituanistinės mokyklos mokytoja
Programos praktikų refleksijos (audio)
Diasporinio ugdymo programaApie mokinių įsitraukimą (4 min.)Diasporinio ugdymo programaApie programą (3 min.)Diasporinio ugdymo programaApie tėvų įsitraukimą (2 min.) Atsiliepimai
Dėstytojai:
dr. Ingrida Dačiolienė, Domas Boguševičius.
2023 08 25 d. (penktadienis), 16-18 val.
2023 08 26 d. (šeštadienis), 10-12 val.
Kassavaitinių susitikimų nėra!
Programos temų analizė, taikymas praktikoje, refleksija, susipažinimas su kurso literatūra.
2024 05 31
Tai Vytauto Didžiojo universiteto neformalaus ugdymo programa, skirta Lietuvos pagrindinėms, vidurinėms ir užsienio lituanistinėms mokykloms.
Jos tikslas — stiprinti lietuviškąjį tapatumą ir ugdyti lietuvių, kaip diasporinės tautos sampratą.
Vienas programos kūrėjų, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius ir Academia cum laude koordinatorius istorikas Domas Boguševičius kalbėjo:
„Šiandien, net būdami Lietuvoje nelabai gebame reflektuoti savo lietuvybę, ji suprantama kaip savaiminė, natūraliai susiformavusi duotybė. Tuo tarpu nuo XIX a. antrosios pusės lietuviai – viena labiausiai migruojančių tautų pasaulyje. Socialiniai tyrimai ir pagalbos vaikams ir jaunimui specialistų patirtis rodo, kad vaikai vis dažniau susiduria su emigracijos sukeltomis neigiamomis pasekmėmis, o paauglystės sulaukęs jaunimas dažnai svarsto apie emigraciją ir jei lietuviška tapatybė silpna dar būnant Lietuvoje, ateityje emigravęs žmogus patenka į savivokos „smegduobę“ – yra pasmerktas nesuprasti nei savęs, nei savo aplinkos. Todėl ugdant lietuviškąją tapatybę, dera atsigręžti į Vakarų pasaulio, kurio integrali dalis yra ir Lietuva, patirtį ir imtis ugdyti moksleivių savivoką gilinantis į šeimos istoriją.“
Programos sandara
Programa sudaryta visiems mokslo metams ir yra skirta įvairaus amžiaus moksleiviams. Ji apima asmeninės genealogijos, šeimos, miesto, šalies istorijų ir lietuvių migracijos temas. Tokiu būdu siekiama ugdyti vaiko gebėjimą tapti savo šaknų tyrėju, sieti didžiuosius ir mažuosius pasakojimus, suvokti lietuvių pasklidimo pasaulyje istoriją ir šiandieninę lietuvių diasporos situaciją.
Programą sudaro 12 temų — apie 100 psl. pamokų aprašymų ir priedų, skirtų darbui klasėje gyvai arba nuotoliniu būdu. Priklausomai nuo klasės su kuria dirbama įsitraukimo ir motyvacijos, viena tema gali būti išskaidyta į 3 ar net į 4 pamokas.
Užsiėmimai pradedami nuo vietos, kurioje vaikai gyvena, herojų atpažinimo ir jų istorijų. Tai gali būti vieno iš vaikų senelis, ar tos vietos bendruomenės narys, turintis „paslaptį“ - su šalies ar tos vietos reikšmingais įvykiais susijusią istoriją, kurią vaikai turi įminti, reflektuoti ir užrašyti, vėliau tyrinėjant savo šeimos narių istorijas, jų saugomas „paslaptis“.
Kitos programos temos kviečia detaliau tyrinėti šeimos istorijas per tėvų ir senelių pasakojimus, daiktų, nuotraukų istorijas, kurti šeimos, vietos bendruomenės, miesto, šalies ir pasaulio įvykių laiko juostą, migravimų maršrutus, pasakojime apglėbiant lietuvių diasporą, pasaulyje išsisklaidžiusius šeimos ar artimos aplinkos narius.
Programos rengimas ir įgyvendinimas
Programą, pagal Izraelio diasporinio ugdymo programos pavyzdį parengė VDU Pasaulio lietuvių universiteto bendradarbių komanda: Domas Boguševičius, Domas Lavrukaitis, Martynas Butkus, Ričardas Jaramičius, Ingrida Celešiūtė-Dačiolienė. 2019 m. ją įgyvendinti pradėjo Šlienavos pagrindinės mokyklos istorijos mokytojos, VDU migracijos istorijos ir diasporos politikos studijų absolventė, Asta Skatikienė ir Jurgita Vingilienė.
2020/2021 m. m. prie programos praktikų prisijungė mokytojai iš Kauno Vaišvydavos pagr. mokyklos, Dublino lituanistinės mokyklos „4 vėjai“, Kauno r. Neveronių gimnazijos, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus, Lavoriškių gimnazijos, Denijos ir Gandijos lituanistinės mokyklos, Ispanijoje, Airijos Kavano lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“, Alikantės lituanistinės mokyklos „Draugystė“, Jono Basanavičiaus progimnazijos, Australijos lituanistinės mokyklos „Baltų šalelė“ ir Hamburgo lituanistinės mokyklos „Abėcėlė“.
Kursą rengė:
VDU Pasaulio lietuvių universitetas | VDU Švietimo akademija