Paulos tėvai prieš keliolika metų į Airiją atvažiavo gavę darbo pasiūlymą. Neplanavo pasilikti ilgam, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad Paula gimė ir mokyklą už kelerių metų baigs būtent Airijoje. Mergina niekada negyveno Lietuvoje, tik čia leisdavo vasaras. Visgi jaučiasi esanti lietuvė, turinti stiprų ryšį su tėvų gimtine, ryšį, kuris leidžia pagalvoti ir apie galimas studijas Lietuvoje.
Merginos santykį su Lietuva nuo pat mažens stiprino lietuvių kalba, kurios Paulos tėvai, atvažiavę gyventi į Airiją, ne tik nenustūmė į šalį, bet priešingai – puoselėjo ir skatino tai daryti ir Paulą. Tokiu būdu lietuvių kalba tapo šeimos namų kalba, nes visų pirma tai buvo sąmoningas tėvų apsisprendimas: tėvai yra prieš, kad mes namie kalbėtume angliškai, – pasakojo Paula.
Pasirinkta šeimos laikysena palietė Paulą – ji perėmė lietuvių kalbą ir tuo pačiu užsispyrimą jos mokytis. Prisipažįsta – lengva nebuvo, bet rimtesnių svarstymų nesimokyti neatsirado, nes tai jai buvo savaime suprantama.
Nors kalbėti Paula galėjo laisvai, tačiau skaityti ir rašyti teko mokytis. Pamokos su tėvų pagalba prasidėjo dar namuose. Pasak merginos, lietuvių kalbos mokydavo mama. Vėliau lietuvių kalbos mokytis pradėjo ir lituanistinėje mokykloje: pradėjau eit į lietuvių mokyklą, kad galėčiau papildomai pasimokyti rašymo, skaitymo, kalbėjimo, gramatikos, – prisiminimais dalinosi Paula.
Vėliau, kai lituanistinės mokyklos lankyti nebegalėjo, teko mokytis savarankiškai, tačiau šios pastangos pasiteisino, nes šiandien Paula kalba, skaito ir rašo lietuviškai.
Šiuo metu mergina gyvena airiškoje aplinkoje ir su kitais lietuviais dažnai nesusiduria, tačiau lietuvių kalba ir pati Lietuva jai yra artima. Tai geriausiai iliustruoja Paulos reakcija į tėvų skatinimą mokytis lietuvių kalbos. Mergina jį sutiko be vidinio pasipriešinimo, nors tai ir buvo papildomas krūvis mokantis.
Iki mokyklos baigimo Airijoje Paulai likę dar keleri metai ir tai yra tas laikas, kai nemaža dalis moksleivių pradeda aktyviai galvoti apie savo ateitį. Čia iškyla ir studijų perspektyvų apsvarstymai, kurie neaplenkė ir Paulos.
Ji neslepia, kad pasirinkti šalį, kurioje norėtų studijuoti – nelengvas sprendimas. Tuo pačiu prideda, kad rinktis planuoja iš dviejų: Lietuvos ir Airijos.
Airijoje nuo pat gimimo gyvenanti mergina puikiai pažįsta tą aplinką, turi susiformavusį draugų ratą. Pati šalis ir gyvenimas joje Paulai patinka, tačiau ir ten pasitaiko nemalonių patirčių: būna, kad kai sužino, kad esu ne airė, pradeda kitaip elgtis, kitaip žiūrėti. Tuo tarpu Lietuvoje jautiesi sava, – atviravo pašnekovė.
Kita vertus, Lietuvos Paula perdėtai neromantizuoja. Anot merginos, kai kurie Lietuvos lietuvių bruožai skatina rinktis Airijos pusę. Vienas tokių yra lietuvių santūrumas: kai pagalvoji apie lietuvius, atrodo, kad jie tokie nepriimantys, šalti. Tiesa, tai nėra nuolat pasitaikančios patirtys, nes kai kurie susitikimai Lietuvoje, pasak Paulos, išvydus draugiškus ir norinčius padėti tautiečius, nustumia šį įsitikinimą į šalį.
Airijoje esantys draugai irgi prisideda prie merginos pasirinkimo svyravimų. Paula pasakoja, kad draugams pasakiusi apie norą važiuoti gyventi ir studijuoti į Lietuvą, iš jų išgirsta patikinimus, kad Airijoje yra daugiau galimybių. Suprasdama, kad šiuose žodžiuose yra tiesos, mergina neatmeta galimybės studijuoti Airijoje.
Akivaizdu, kad dvejonių yra daug ir ateityje laukia nelengvas apsisprendimas. Tarp galimų ateities scenarijų mergina regi ir Lietuvą. Šiuo atveju įsitvirtinimo pradžia taptų studijos, kurias jau greitu metu Paulai teks rinktis.