Jurgita Urbelienė: dvikalbystės mitai ir patarimai tėvams (3/3)

2021-02-09

Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikas kalbantis daugiau, nei viena kalba, geriau mokosi kitų užsienio kalbų, tad kuo daugiau išmokstama, tuo lengviau mokytis. Manau pritarsite, kad vaikams kalbas mokytis daug lengviau nei suaugusiems, tačiau, kad kalbos išmokimas vyktų kuo lengviau ir natūraliau, reikia, kad jį kuo labiau suptų kalbinė aplinka.

Geriausia ugdymo įstaiga visuomet buvo ir liks šeima. Juk artimiausią santykį su vaikais turi tik tėvai. Neveltui sakoma, kad „jokia mokykla nepajėgs gerai išugdyti vaikų, jei už mokyklos ribų tėvai dėl jų nebudės“. Taip ir su lietuvių kalbos mokymu. Mokykla gali padėti, bet vienos jos bus maža.

Viename skaitytame portalo „Mano kraštas“ straipsnyje, pasakojama: „prisimenu tokį atsitikimą traukinyje Vilnius – Klaipėda. Netoli manes važiuoja trise: jauna moteris su kokiu aštuonerių metų berniuku ir tos moters mama, berniuko močiutė. Moterys tarpusavyje kalbasi daininga ir man, rytų aukštaičiui, egzotiška šiaurės žemaičių tarme, bet jaunoji moteris su vaiku šnekasi angliškai. Jai išėjus močiutė su anūku graudžiai tyli: ji nemoka angliškai, o jis – lietuviškai“.

Keletas dvikalbystės mitų ir tiesų

Mitas nr. 7: Lietuvių kalbos raidynas yra kitoks, tai trukdys mano vaikui.

Mokymasis skaityti ir rašyti gimtąja kalba padeda mokytis skaityti ir rašyti dominuojančia šalies kalba. Dvikalbiams/daugiakalbiams prireikia daugiau laiko įsiminti gramatikos taisykles, tačiau tiek dvikalbiai/daugiakalbiai, tiek vienkalbiai vaikai gramatikos taisykles įsisavina vienodai ir daro panašias klaidas (pvz. žodžių tvarkos sakinyje klaidas). Tad vaikai gali sėkmingai išmokti rašyti dviem visiškai skirtingais raidynais.

Noriu atkreipti dėmesį, kad tėvai turėtų ne pulti taisyti kiekvieną vaiko ištartą žodį, o tiesiog pakartoti žodį ar taisyklingą jo gramatinę formą. Norint mokyti vaiką abiejų kalbų vienu metu, rekomenduojama sukurti tokias situacijas, kuriose vaikas, vartodamas abi kalbas, nejaustų diskomforto.

Mitas nr. 8: Tikrais dvikalbiais galima tapti tik vaikystėje – mano vaikui jau vėlu.

Jauname amžiuje kalbos išmokstama lengviau, juolab iki ketverių metų vaikai kalbų mokosi natūraliai ir neskirsto: tai – anglų (ar kita užsienio kalba), tai – lietuvių. Šiame etape vaikai mėgdžioja tėvus/ suaugusiuosius, tačiau ir vyresni vaikai puikiai geba išmokti antrą ar trečią kalbą, todėl pradėti mokytis lietuvių kalbos niekada nevėlu.

Vis dėlto, šiuo metu dažnai susiduriu su vaikų apgailestavimais dėl to, kad jų anktyvoje paauglystėje tėvai jiems nuolaidžiavo, neskatindami mokytis gimtosios kalbos. Artėdami prie pilnametystės šie vaikai ieško savo lietuviškų šaknų, išreikšia norą ne tik mokytis lietuvių kalbos, bet ir laikyti lietuvių kalbos egzaminą (Airijoje, kaip ir Norvegijoje moksleiviai turi galimybę laikyti lietuvių kaip užsienio kalbos egzaminą). Tik turėdami lietuvių kalbos spragų, pasiruošti egzaminui jie jau nespėja. Iš 45 dvylikos klasės mano mokinių, vertindami savo galimybes, nelaikyti lietuvių kalbos egzamino yra nusprendę 26 vaikai. Likę 19, kaip ir 40 vienuoliktos klasės mokinių lietuvių egzaminą laikyti ruošiasi.

Mitas nr. 9: Jūsų vaikas normaliai nekalbės nė viena kalba.

Vaikai gali viską! Moksliniai tyrimai teigia, kad vaiko smegenys yra daugiau, nei pajėgios susidoroti su dvejomis kalbomis iš karto, nes vaiko smegenys nėra vienakalbės! Kelių kalbų mokymasis/mokėjimas vaikams yra tik privalumas. Kam dar kyla abejonių, noriu priminti, kad yra valstybių (pvz., Belgija, Šveicarija, Suomija), kuriose vaikai nuo pat mažens mokosi kelių kalbų, tad negalėčiau teigti, kad šiose šalyse gyvena „normaliai nekalbantys“.

Patarimai tėvams: ką daryti, kad vaikas greičiau prašnektų lietuvių kalba:

  • Leiskite vaikams bendrauti su kitais vaikais kalbančiais lietuvių kalba. Visi puikiai žino seną tiesą, kad vaikai geriausiai mokosi vieni iš kitų;
  • Skaitykite lietuviškai;
  • Išnaudokite galimybę klausyti lietuviškų įrašų automobilyje keliaudami iš/į būrelius, parduotuvę;
  • Prisiminkite žaidimus (naujų žodžių mokymuisi puikiai tinka žaidimas „Memory“).
  • Dainuokite, šokite! Juk mokytis kalbos daug lengviau, kai žodžiai liejasi ritmiškai.
  • Atkreipkite dėmesį į tai, kas patinka jūsų vaikams. Būkite kūrybingi!
  • Jei jau jūsų vaikas mokosi, pagirkite jį ir skatinkite!
  • Labai svarbu aplinka, kurioje būtų galima išbandyti naujai įgytas kalbos žinias. Tam puikiai tiktų atostogos Lietuvoje.
  • Kalbos žodyną turtinkite kasdieninėje buitinėje veikloje, pvz., apibūdinti, ką matote aplink, kai važiuojate ar einate iš darželio ar mokyklos namo; pasikalbėti apie matytus filmukus ar skaitytas knygas; parduotuvėje vardinti produktus ir pan..

Nepamirškite, kad kiekvienas vaikas yra nepakartojamas! Kiekvienas dvikalbystės ar daugiakalbystės atvejis yra unikalus ir vis kitoks. Norint, kad vaikas kalbėtų keliomis kalbomis jums prireiks kantrybės ir žinoma, kaip ir daugelyje vaikų auginimo sričių – neišvengsite abejonių.

Mes visi linkime geriausio savo vaikams, tad kodėl gi nepadovanojus jiems nuostabios daugiakalbystės dovanos? Galiu jus patikinti, kad niekada nesigailėsite savo sprendimo auginti vaiką kalbantį dviem ar daugiau kalbų. Pirmą kartą pajusite beribį pasididžiavimą, kai vaikas kalbės su seneliais ar kitais artimaisiais jų kalba. Patikėkite, šis jausmas yra nepamirštamas. Ne tik jūs ir jūsų šeima didžiuositės savo vaiku, jis didžiuosis pats savimi!

Jurgita Urbelienė, Lietuvių kalbos mokytoja Airijoje, 2020 metų lituanistinio švietimo mokytojo premijos laureatė.

Šis straipsnis prisideda prie Vytauto Didžiojo universiteto koordinuojamos informacinės kampanijos, skirtos tėvų išeivijoje švietimui dėl lietuvių kalbos mokymo svarbos. Norėdami pasidalinti įžvalgomis ir patarimais dėl lietuvių kalbos mokymo išeivijoje, taip prisidedant prie informacinės kampanijos, kviečiame rašyti adresu: ingrida.dacioliene@vdu.lt

Jurgita Urbelienė: dvikalbystės mitai ir patarimai tėvams (2/3)

Gimtoji kalba – tai kalba, kurią vaikas išmoksta pirmiausia, tarsi savaime, nedėdamas jokių pastangų. Kartais ši kalba vadinama motinos kalba ...skaityti daugiau

Jurgita Urbelienė: dvikalbystės mitai ir patarimai tėvams (1/3)

„Mokytoja, aš noriu mokytis lietuvių kalbos, bet man mama neleidžia… Ji sako, kad mano kiti dalykai nukentės… Bet aš labai ...skaityti daugiau