Jūratės Litvinaitės 2020 m. „Santaros-Šviesos“ suvažiavime skaitytas pranešimas apie šiandienos mokyklą ir mokytoją.

„Įvairiuose tekstuose, kasdieniame kalbėjime mokykla suprantama skirtingai. Pačių mokyklų tinklapiuose dažniausiai sutinkame įvardijimą, kad „mokykla, tai bendruomenė“, oficialiuose dokumentuose, kad „mokykla yra institucija“, kasdieniame šnekėjime – tiesiog vieta, nes į mokyklą einama. Tuo tarpu į universitetą stojama. Einama į vietą, stojama į organizaciją, bendriją. (…)

Mokykla kaip vieta – nuolatinis susidūrimų laukas, įspraudžiantis susidūrimus į tam tikrus struktūros, materialiosios aplinkos apribojimus. Veikiantis susidūrimų dalyvius, prisiimtus vaidmenis, įsipareigojimus. Gal dėl to mokykla ne visada yra maloni ar mėgstama. Vaikai patiria patyčių, vadinamų „mokymosi sunkumų“, mokytojo ar bendraklasių, tėvų spaudimą dėl elgesio, mokymosi pasiekimų. Jie atsiduria erdvėje, kurioje nebūtinai pritariama jų elgesiui.“

Artėjant VDU Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumui, kviečiame susipažinti su jau publikuotais aktualiais tekstais ir paskaitomis.