Gediminas Kasparavičius: lietuvių pėdsakais nuo Sibiro iki Čikagos

2020-01-08

2018 m. vasarą dalyvavau projekte „Lietuvių Sibiriada“, kurio tikslas sugrąžinti į Lietuvą jai reikšmingą kultūros paveldą: įvairias nuotraukas, dokumentus ir pristatyti visuomenei. Sibire, Tobolsko archyve, pavyko aptikti, jog XIX a. antroje pusėje lietuviai buvo ne tik politiniai Caro valdžios tremtiniai bet ir vyko savo noru, ieškodami darbo. Nedidelė dalis iš jų vyko kurti verslą, atidarė lentpjūves, malūnus, vertėsi prekyba.

 

 

Taip lūžo buvę manyje ir dažnai kituose gyvi stereotipai: pirmas, kad lietuvių emigracija žymi tik „vargo pelių“ patirtis į industrializuotus vakarų kraštus. Antras, kad visi lietuviai dirbo paprasčiausius darbus. Nedaug kas šiandien kalba, jog XIX a. antroje pusėje didelė dalis lietuvių vyko savo noru ieškodami geresnės vietos po saule ir į šaltą Sibiro žemę. Jau grįžus į Lietuvą ir galvojant apie disertacijos tyrimą – pramoninių kapitalistų socialinę grupę, kirbėjo mintys ir apie verslininkus iš etnografinės Lietuvos. Kokios buvo jų patirtys ne tik Rusijos imperijos gubernijose (Kauno, Vilniaus, Tobolsko) bet ir JAV? Kaip pirmabangiams sekėsi kurti verslus nuvykus į JAV? Kokia dalis iš jų užsiėmė prekyba?

Būtent, L. ir F. Mockūnų stipendija, kurios vienas iš tikslų padėti studentams įgyvendinti mokslinius tyrimus užsienyje, man sudarė galimybes surasti archyvinius dokumentus apie pirmosios bangos emigrantus verslininkus iš etnografinės Lietuvos.

Darbas archyvuose

Kadangi iki pat šiandien Čikaga yra Amerikos lietuvių centras ir čia įsikūrusios įvairios lietuvių kultūros organizacijos, tai stažuotės vietą nebuvo sunku pasirinkti. Nemažai apie archyvinių dokumentų paiešką konsultavo VDU lietuvių išeivijos instituto darbuotojai, ypatingai Daiva Dapkutė. Taip pat naudingos informacijos apie Čikagą suteikė Amerikos lietuvių fondo atstovas Leonas Narbutis ir kolegos, kurie buvo lankęsi JAV. Kiek sunkiau sekėsi surasti gyvenamąją vietą, tačiau ją pavyko rasti kažkada buvusioje Čikagos lietuvių širdyje Market Parke. Mėnesiui mano namais buvo tapę senas lietuvių restoranas „Seklyčia“, kuris įsikūręs kelios minutės kelio nuo Švč. Mergelės Marijos gimimo lietuviškos bažnyčios. Vien gyvenimo patirtis pietinėje Čikagoje buvo be galo įdomi, kiek pavojinga bet nenubodi patirtis.

Nors daugiausiai laiko praleidau Čikagoje, čia Lietuvių jaunimo centre, Balzeko lietuvių kultūros muziejuje renkant archyvinę medžiagą, bet taip pat nuvykau susipažinti su seniausios veikiančios Amerikos lietuvių organizacijos „Susivienijimas lietuvių Amerikoje“ archyvu, kuris įsitaisęs tarp Manheteno dangoraižių. Taip pat teko susipažinti ir su vienos didžiausių lietuvių kolonijos Klivlendo archyviniais dokumentais, kurie saugomi Lietuvių dokumentacijos skyriuje. Juos tvarko ir prižiūri Andris Jonas Dunduras. Kiekvienoje iš šių vietų pavyko surasti naudingos medžiagos reikalingos tyrimui.

 

 

Pažintis su vietos bendruomenėmis

Džiaugiuosi, kad pavyko sutikti daug naujų bičiulių per šią kelionę, tiek dar būnant čia Lietuvoje, užsimezgė ryšiai, tiek jau nuvykus į JAV. Susipažinau su puikiais žmonėmis, kurie rodė dėmesį ir suteikė pagalbą būnant Amerikoje. Keletą iš jų norėtųsi išskirti ir nuoširdžiai padėkoti: Juozas Polikaitis, Ina Stankevičienė, Andris Jonas Dunduras, Irena Vyšniauskienė, Juozas Bendikas, Jurgita Šedienė. Visi šie žmonės padėjo įvairiausiose situacijose, kuomet patenki atsidūręs kitame žemyne. Be jų mano patirtis būtų daug sudėtingesnė.

Eilinė mano darbo diena buvo darbuojantis Lituanistikos tyrimų ir studijų centre arba Balzeko lietuvių kultūros centro fonduose, ieškant archyvinės medžiagos ir knygų apie Amerikos lietuvius verslininkus, pramoninkus, ir jų ekonominę bei kultūrinę veiklą. Tai užėmė daugiausiai laiko. Paprastai, vakarop arba savaitgaliais skirdavau nemažai laiko apžiūrėti Čikagai, aplankydavau su Lietuva susijusias vietas Bridžporte, Lemonte. Taip pat norėjosi pažinti ir Amerikos kultūrą, dėl to lankiausi muziejuose, teko sudalyvauti ir keliuose vietos kultūriniuose renginiuose. Ir žinoma, kaip ir priklauso tikram krepšinio fanui iš Lietuvos stebėjau NBA rungtynes United center arenoje.

Su vietos lietuvių bendruomene palaikiau glaudžius ryšius. Čikagoje, Niujorke, Klivlende norėdamas susipažinti su vietos lietuvių bendruomenėmis organizavau savo paties knygos Nemunas Lietuvos gyvenime 1918-1990 metais pristatymus. Maloniai nustebino, kad lietuvių išeiviai domėjosi, jiems Lietuva ir jos istorija aktuali iki pat šiandien. Pristačiau ir savo stažuotės tikslus, ypatingai mane šiltai priėmė Klivlendo lietuvių bendruomenė, kuri labai aktyvi, daugelis žmonių įsitraukę į jos veiklą. Klivlende teko stebėti net lietuvių liaudės šokių koncertą, kuriame dalyvavo Toronto ir Klivlendo moksleiviai. Taip pat spėjau sudalyvauti ir vietos lietuvių sekmadieninio radijo programoje, kur pasidalinau savo mintimis. Na, o Čikagoje, kiek nustebino, jog lietuvių jaunimas gana pasyvus, susiskaldęs.
Šios stažuotės metu dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad ne viskas taip paprasta, kaip atrodo. Daug dalykų apie Ameriką, jos kultūrą, darbo etiką, socialines problemas, lietuvių išeivių gyvenimą pradėjau matyti kitomis akimis. Daugelis įsitikinimų apie Ameriką pasikeitė, kai kurie dalykai nustebino ir gerąją prasme, tačiau, kaip dažnai būna, gyvai nepamatęs, gali susidaryti klaidingą įspūdį.

 

 

Stažuotės rezultatai

Parsivežiau iš stažuotės ne tik mokslinių knygų, dokumentų kopijų, bet ir patirtį. Taip pat (tikiuosi) nemažai bičiulių „parsivežiau“ iš ten, su kuriais iki pat dabar palaikom glaudžius santykius. Užsimezgė pažintys, diskusijos su skirtingų pažiūrų, bet įdomiais žmonėmis, mokančiais drąsiai ginti savo nuomonę.

Stažuotės rezultatus pavyko sėkmingai įgyvendinti, tik galbūt kiek pritrūko laiko, kadangi dokumentų paieška užima nemažai laiko, o lietuvių archyvai savo medžiaga labai turtingi.

Iš šios stažuotės pavyko parengti mokslinį straipsnį apie Amerikos lietuvius verslininkus XIX a. pab.-XX a. pr., kurį tikiuosi panaudoti ir viename iš disertacijos skyrių. Taip pat sulaukiau kvietimų publikuoti savo mokslinius tyrimus anglakalbei auditorijai, skirtuose moksliniuose žurnaluose. Greitu metu vienas iš straipsnių turėtų pasirodyti.

Šiuo metu studijuoju Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos istorijos doktorantūros programoje, aktyviai veikiu Kauno istorijos draugijoje, dirbu edukatoriumi Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune.

Mano ateities planai siejasi su studijomis, tačiau per šiuos metus tikiuosi nemažai pavyks nuveikti visuomeninėje veikloje, ypatingai susijusioje su Kauno miesto istorija, tačiau visų idėjų ir svajonių nesinorėtų kol kas išduoti, nes svajoti reikia atsargiai 🙂