Dvikalbystė – tai dovana vaikams, tad šįkart vėl apie tai kalbėsime. Puikiai kalbantis dvikalbis vaikas yra daugelio tėvų, auginančių vaikus emigracijoje siekis. Jūs tikriausiai jau buvote susipažinę su daugybe privalumų, kurie atsiranda vaiką mokant antrosios ( o gal net ir trečiosios) kalbos. Tačiau dvikalbystės ar net daugiakalbystės kelyje daugelis tėvų susiduria su didesniais ar mažesniais iššūkiais, o nežinomybė bei klaidinga informacija dažniausiai nesuteikia daugiau tikėjimo dvikalbyste.
Sakoma, kad geriausias būdas išmokti kalbą yra pradėti… mokytis po vieną žodį. Žengti vieną žingsnį į priekį yra geriau nei susijaudinti ir nedaryti nieko, tad pirmyn!
Natūralus ugdymo metodas, kitaip vadinamas panardinimu į kalbą, yra pats veiksmingiausiais kalbinio ugdymo būdas ankstyvajame amžiuje. Tad jei mama/tėtis (šeima) bendrauja su vaiku mažumos kalba – kalba aiškiai, trumpais sakiniais, frazes pakartoja kelis kartus, kalbėjimą sustiprina gestais, mimika, pasitelkia vaizdines priemones, kalba nuolatos, daug ir apie viską, šnekamąją mažumos (šiuo atveju, lietuvių) kalbą vaikas pamažu įsisavina natūraliai. Visgi, neplanuojant dvikalbystės proceso šeimoje, negalėsite džiaugtis gerais rezultatais.
Dvikalbystės ugdymas yra individualus procesas kiekvienoje šeimoje. Kalbant apie mokymąsi ir įsitraukimą, nepamirškite, kad svarbiausia yra kokybė, o ne kiekybė. Taigi, kodėl gi nenušovus dviejų zuikių vienu metu, mėgaukitės laiku su savo vaiku (-ais) ir prisiminkite, kad šioje kelionėje labai svarbus teigiamos emocijos faktorius, tad šeima (tėvai) turi pasistengti atrasti aukso viduriuką, kurio laikantis bus siekiama gerų rezultatų. Taigi būkite lankstūs, atraskite tai, kas geriausiai tinka jūsų vaikui, jūsų šeimai. Su meile ir linksmai, per žaidimus ir smagumą ir be jokio spaudimo į rezultatą, visas fokusas į procesą.
Tam pirmiausia reiktų susipažinti su dvikalbystės tipais, kurių kiekvienas turi savus ypatumus, atlikti keletą žingsnių, kurie padės sužinoti, kas geriausiai tinka jūsų vaikui ir sukurti jūsų šeimai labiausiai tinkančius dvikalbystės/daugiakalbystės ugdymo įpročius.
Ankstyvoji dvikalbystė – kai dvi ar daugiau kalbų įgyjamos vaikystėje. Šiuo metu vaikas gali suprasti, kas jam sakoma ir tai parodyti savo reakcija – atlikdamas tam tikrus veiksmus, mamos ar tėčio prašymus. Tai yra natūralus ankstyvosios dvikalbystės ar daugiakalbystės procesas – vadinamasis tylusis periodas, todėl nereikėtų baimintis dėl to, kad vaikas į jam pateikiamus klausimus neatsako lietuviškai. Vaiko „tylusis laikotarpis“ gali trukti iki vienerių metų, kai vaikas nekalba, nors supranta, ką kalba aplinkiniai. Vaikas pradeda kalbėti, kai yra tam pasirengęs. Pradėjęs kalbėti, gali iš karto vartoti frazes, sakinius.
Nuoseklioji dvikalbystė – antrosios kalbos išmokstama jau mokant pirmąją. Taip gali nutikti jau suaugusiems arba vyresniems vaikams. Nuoseklioji dvikalbystė būdinga imigrantų vaikams. Daugelis jų pirmuosius kelerius metus girdi tik tėvų gimtąją kalbą, o naują kalbą pirmą kartą išgirsta darželyje arba mokykloje. Pasak Hoff, E. (2002) Childhood Bilingualism, nuosekliąja dvikalbyste įvardijame tokį reiškinį, kai prie gerokai į priekį pažengusios pirmosios kalbos prisideda antroji kalba, abi kalbos įsisavinamos skirtingu metu, priklausomai nuo bendravimo poreikių ir galimybių.
Vienalaikė dvikalbystė, arba lygiagretus kalbų įgijimas– abi kalbos yra pirmosios ir tampa „gimtosiomis“. Paprastai, kai kalbama dviem kalbom nuo pat gimimo, pageidautina abiem kalbom skirti vienodai daug dėmesio. Tai pasitaiko dažniausiai mišriose šeimose, taikant „vienas žmogus – viena kalba“ principą.
Subtraktyvioji (atimančioji, neigiama) – kaip priešprieša visiems išvardintiems tipams –dominuojančios kalbos mokomasi mažumos kalbos „sąskaita“, kai mažumos kalba gali būti laikoma nesvarbia arba netgi trukdžiu.
Receptyvinė (pasyvioji) dvikalbystė – kada vaikas supranta abi kalbas, tačiau kalba tik viena. Tai nėra laikoma klasikine dvikalbyste, tačiau yra dažnai pasitaikantis reiškinys.
Šių keturių žingsnių žemėlapis padės sužinoti, kas geriausiai tinka jūsų vaikui ir jūsų unikaliai šeimos situacijai. Tai jums padės sukurti savo unikalų planą!
Pirmiausia reikėtų apžvelgti vaiko kalbos situaciją namuose, mokykloje ir kitose vietose. Tai labai geras atspirties taškas ieškant savo šeimos kalbos(-ų) strategijos ir plano. Jei planuojate auginti ar auginate dvikalbį/daugiakalbį vaiką, atsakykite į A grupės klausimus, kad suprastumėte, ko reikia jūsų vaikui, norint, kad jis taptų klestinčiu daugiakalbiu. Jei jau auginate dvikalbį/daugiakalbį vaiką ir naudojate kalbos strategiją, atsakykite į B grupės klausimus.
A grupės klausimai (planuojantiems auginti dvikalbį/daugiakalbį vaiką)
Atsakykite į šiuos klausimus, kad suprastumėte, ko reikia jūsų vaikui, norint, kad jis taptų klestinčiu daugiakalbiu. Pateikite realius atsakymus į klausimus. Atsakinėkite po vieną klausimą. Pvz .: 6 klausime apgalvokite visas įmanomas galimybes. Gali būti, kad jūsų vaikas girdi kalbas kaimynystėje, maisto prekių parduotuvėje, lankydamasis pas draugus ar gimtojoje šalyje. Galite paminėti ir tai, kaip galite pasinaudoti išmaniosiomis technologijomis, kad kartu su savo vaiku mokytumėtės kalbą, kuri vartojama namie!
B grupės klausimai (jau auginantiems dvikalbį/daugiakalbį vaiką)
Į šiuos klausimus atsakykite, jei jau auginate dvikalbį – daugiakalbį vaiką ir naudojate kalbos strategiją. Siūlyčiau, pagalvoti apie savo dabartinę situaciją ir apmąstyti, kas jūsų vaikui ir šeimai šiuo metu veikia gerai, o kas - ne.
Atsisiuntimui:
Pagalvokite apie kalbos(-ų) lygį, kurį jūsų vaikas turėtų pasiekti kiekvienoje kalboje. Nustatykite ilgalaikius tikslus kiekvienai jūsų vaiko kalbai. Valdykite savo lūkesčius, tikslai turi būti realūs! Tikslų nustatymas suteiks jums aiškumo dėl šeimos kalbos (-ų) strategijos ir plano.
Jei jūsų vaikas mokykloje turi išmokti kitų kalbų (pvz., anglų kalbos), nedvejodami pridėkite visas kalbas, kad gautumėte išsamesnę apžvalgą. Įvertinkite visas kalbas nuo 0 iki 5. (1 - beveik nėra įgūdžių, 2 - šiek tiek, 3 - daugmaž, 4 - labai aukštas lygis ir 5 - reiškia į gimtąją panašius įgūdžius).
Atsisiuntimui:
Konkrečių tikslų nustatymas.
Išanalizuokite dažniausiai pasitaikančias šeimos kalbos strategijas ir sužinokite, kuri iš jų labiausiai tinka jūsų šeimai ir vaikui.
Atsisiuntimui:
Šeima turi atrasti sau tinkamą mokymo metodą, strategiją, kuri kurtų namuose harmoniją ir saugumą. Norėdami sukurti savo kalbos strategiją, atsakykite į šiuos klausimus. Visus atsakymus jau pateikėte ankstesniuose skyriuose. Atėjo laikas juos sugrupuoti ir tai paskutinis žingsnis. Ateityje jums gali tekti dar kartą peržiūrėti savo šeimos kalbos planą. Smalsu kada gali tekti jį peržvelgti? Pateiksiu keletą pavyzdžių:
Atsisiuntimui:
Jūsų šeimos strategija ir planas.
Sukurkite jūsų šeimai labiausiai tinkančius įpročius. Štai keletas pasiūlymų, kuriuos galite panaudoti augindami dvikalbį/daugiakalbį vaiką. Išsirinkite tai, kas labiausiai tinka Jūsų vaikui.
Siekiant, kad vaikas besimokantis mažumos kalbos jaustųsi saugus, kad žinotų, kas ir kada vyksta kiekvieną dieną yra mokomas prisiminti dienotvarkę. Pasiekti komfortą padeda, žaismingi kasdieniai ritualai. Tokia veikla gali būti puikiai pritaikoma namuose, akcentuojant vakaro šeimos veiklas – kada valgysime vakarienę, klausysimės pasakos, žiūrėsime filmuką, prausimės, eisime miegoti ir pan. Tėvai galėtų paskatinti vaiką nupiešti paveikslėlius, iliustruojančius jo ir šeimos narių vakaro veiklas namuose. Paveikslėlius galima pakabinti ant sienos, šalia laikrodžio. Rodykite į laikrodį ir kalbėkitės su vaiku, ką veiksite. 5–7 metų vaikui pokalbiai apie ritualus gali padėti geriau pažinti laikrodžio laiką, kadangi tokio amžiaus vaikai skaičius dažniausiai jau pažįsta.
Kiekvieną dieną tuo pačiu metu skiriama šiek tiek laiko skaitymui, t. y. skaitomo teksto klausymui. Jaunesniems vaikams tiks trumpesni (1–4 min.) tekstukai, vyresniems – ilgesni (iki 10 min.). Vaikams patiks trumpi eilėraštukai apie gamtą; sakmės apie saulę, vėją, žvaigždes, laumes, raganas, aitvarus; padavimai apie upių, ežerų, pilių, piliakalnių, miestelių atsiradimą; pasakėčios apie gyvūnus. Jei pristigsite knygų, pasinaudokite internete esančiais ištekliais:
Kiekvienos dienos pabaigoje tuo pačiu metu skirkite laiko apmąstyti ir pasikalbėti, kaip praėjo diena, sekėsi darželyje, mokykloje, kaip vaikai jaučiasi. Patartina visiems susėsti ratu ant grindų ar kilimėlio. Kiekvienas pasisako, kaip jaučiasi, kas buvo įdomu, kokios veiklos patiko labiausiai, ko išmoko, kaip bendravo su draugais ir pan. Jeigu vaikams dar sunku savarankiškai reikšti mintis, mama/tėtis vaikui užduoda klausimą ir pateikia keletą atsakymo variantų, kad vaikas galėtų pasirinkti. Vyresni vaikai, gebantys kalbėti lietuviškai, gali patys klausinėti mamos, tėčio, brolio ar sesers. Galima sužaisti žaidimą vaidmenimis „Radijo interviu“, kai vienas vaidina žurnalistą, o kitas šeimos narys(-iai) – pašnekovą.
Ant sienos kabo plakatas – metų laikus atspindintis paveikslas, o aplink jį – visos šeimos nuotraukos ar jų pačių piešti portretai, priskirti tam tikram metų laikui pagal šeimos nario gimimo datą. Metai, mėnuo ir diena užrašyti prie kiekvieno šeimos nario nuotraukos. Vaikai išmoksta įvardyti metų laikus, mėnesius, dienas, pasakyti savo ir šeimos narių gimimo datas, šeimos ir giminės narių pavadinimus, nepamirš pasveikinti artimųjų.
Filmas „Seku seku gamtą“ bei K. Kubilinsko – ,,Buvo buvo, Kaip nebuvo…’’ leis pajusti vaikams Lietuvos gamtos grožį, žadins gerus jausmus, skatins svajoti ir fantazuoti. Filme gyvūnai prabyla žmonių kalba, tai kupinas vaizduotės pasakų pasaulis, kuriame bendraujama su medžiais, gėlėmis, paukščiais, žvėreliais, vabalėliais. Pažiūrėję šį filmą jaunesni vaikai gali įvardyti, kokius gyvus padarėlius matė, ką jie veikė, ką kalbėjo, kas vaikams labiausiai patiko. Vyresni vaikai gali papildomai pasidalyti savo emocijomis ir patirtimi apie gamtą – ką jie mėgsta veikti gamtoje, kokie augalai ar gyvūnai juos žavi, kas būdinga Lietuvos gamtos peizažui.
Vaikai su tėvais gali pildyti savaitės orų kalendorių kiekvienos dienos pabaigoje arba savaitgaliais. Vaikai savo asmeniniame orų stebėjimo lape kasdien nupiešia tos dienos orus atspindinčius simbolius, pvz., saulė, debesėlis, lietus, snaigės, rūkas, vėjas. Taip vaikai išmoks savaitės dienų pavadinimus ir gamtos reiškinių pavadinimus. Vyresni vaikai gali brėžti temperatūros kreivę – kiekvieną dieną tuo pačiu metu pasižiūrėti į termometrą ir pažymėti oro temperatūrą lape.
Atsisiuntimui:
Kalbinio ugdymo veiklos – PDF.
Ko galima tikėtis dvikalbystės/daugiakalbystės „projekte“?
Vienas geriausių būdų išlaikyti motyvaciją ir įkvėpimą tęsti daugiakalbystės kelionę yra bendravimas su kitais žmonėmis, kurie daro tuos pačius dalykus. Jums bus ir sunkių dienų, jūsų vaikas ne visada norės dalyvauti šiame dvikalbystės projekte ir gal net jūs norėsite pasiduoti! Iš kur aš tai žinau? Aš kaip ir jūs, praėjau šiuo dvikalbiu keliu su savo vaikais, sunkiu metu įkvėpimo man suteikdavo šios knygos:
Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums žengti pirmąjį žingsnį dvikalbystės – daugiakalbystės kelyje, o jei jau keliaujate šiuo keliu, viliuosi padės jums NESUSTOTI! Atminkite, kad net vienas žodis per dieną padės jūsų vaikams sukurti tvirtą pagrindą savo ateičiai!
Jurgita Urbelienė, lietuvių kalbos mokytoja Airijoje.
Šis straipsnis prisideda prie Vytauto Didžiojo universiteto koordinuojamos informacinės kampanijos, skirtos tėvų išeivijoje švietimui dėl lietuvių kalbos mokymo svarbos. Norėdami pasidalinti įžvalgomis ir patarimais dėl lietuvių kalbos mokymo išeivijoje, taip prisidedant prie informacinės kampanijos, kviečiame rašyti adresu: ingrida.dacioliene@vdu.lt