Integruoto modelio, skirto užsienyje gyvenantiems bei iš užsienio atvykusiems lietuvių ir kitų šalių vaikų lituanistiniam ugdymui bei su jais dirbančių pedagogų ir specialistų kvalifikacijos tobulinimui, sukūrimas ir išbandymas (Lituanistinis modelis)
Projekto tikslinės grupės: mokytojai (dirbantys Lietuvoje ir užsienyje)
Partneriai:
Sukurtas lituanistinio ugdymo modelis
Modelio struktūroje detalizuojamos trys esminės lituanistinio ugdymo plėtros priemonės ir detalūs reikalavimai jų sukūrimui. Tai – užsieniečių vaikų Lietuvoje ugdymui ir integracijai į švietimo sistemą, užsienyje gyvenančių lietuvių vaikų ugdymui ir iš užsienio grįžusių lietuvių vaikų ugdymui ir integracijai į švietimo sistemą reikalingos sąlygos; inovatyvių lituanistinio ugdymo modulių kūrimo metodika; mokytojų kompetencijų plėtros ir kvalifikacijos tobulinimo programų kūrimo metodika. Modelis taps informacinės bazės kūrimo pagrindu.
Metodinės informacinės lituanistinio ugdymo bazės kūrimas
Sukurta informacinė bazė bus visų projekto dalių efektyvumo didinimo ašis. Tai ne tik išplės Lituanistinio ugdymo modelio naudotojų geografiją ir skaičių, bet ir leis tai daryti žemesniais kaštais, nei tai būtų daroma tradiciniais (neskaitmeniniais) būdais.
Veiklą sudaro:
– virtualaus įrankio, skirto nuotoliniam mokymuisi ir dalijimuisi informacija, sukūrimas;
– informacinės sistemos, skirtos tikslinės grupės (mokytojų, dirbančių su užsieniečiais, iš užsienio grįžusiais vaikiais Lietuvoje ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų) kvalifikacijos tobulinimui, sukūrimas;
– praktiniai naudojimosi informacine baze mokymo(si) seminarai;
– kvalifikacijos tobulinimo programų sukūrimas;
– mokymo medžiagos kvalifikacijos tobulinimo programoms parengimas.
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo renginiai
Veikla skirta tobulinti BLM mokytojų, dirbančių su užsieniečių vaikais, grįžusiais iš užsienio vaikais ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų kompetencijas, kas padės efektyviau organizuoti ir įgyvendinti lituanistinio ugdymo procesą, ieškoti bendradarbiavimo galimybių.
Siekiant kvalifikacijos tobulinimo proceso ir mokymo medžiagos panaudojimo efektyvumo, numatoma, kad mokymų metu tikslinės grupės dalyviai teiks grįžtamąjį ryšį taikant naratyvą, kurį aprašo, suteikdami kokybinę ir kiekybinę informaciją. Mokytojai kvalifikacijos tobulinimo eigoje aptars ir aprašys mokomuosius objektus, dalinsis turima ar įgyta patirtimi praktikoje pritaikant medžiagą. Tokiu būdu bus sukurta mokytojų lituanistinio ugdymo praktikos bendruomenė (angl. – community of practice).
Išanalizuota informacija ir gauti duomenys taip pat įgalins publikuoti ir padaryti viešai prieinamas mokymosi medžiagas mokytojams bei mokiniams, mokytojai turės galimybę skirti mokiniams užduotis, kontroliuoti medžiagos įsisavinimą, pateikti kontrolinius klausimus, testus.
Į grįžtamojo ryšio duomenis pateks ir dėstytojų pateikiama medžiaga (grįžtamasis ryšys apie tikslinės grupės narių mokymosi eigą), kuri pasitarnaus bendram kvalifikacijos tobulinimo programų kokybės vertinimui ir tobulinimui.
Lietuvoje įgyvendinti 7 kvalifikacijos tobulinimo renginiai ir 4 kvalifikacijos tobulinimo renginiai lituanistiniuose centruose keturiose užsienio šalyse, kur veikia lituanistinio ugdymo įstaigos (Jungtinėje Karalystėje – 24 mokyklos, Vokietijoje – 8 mokyklos, Airijoje – 9 mokyklos, Norvegijoje – 2 mokyklos) ir švietimo tarybos, kurių pagalba organizuoti seminarai. Mokymai užsienio šalyse vykdyti po 5 dienas, juose dalyvavo 50 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų.
Kvalifikacijos tobulinimo mokymams įgyvendinti užsienio lituanistiniuose centruose buvo sukurta 16 ekspertų grupė. Į kvalifikacijos tobulinimo renginius kiekvienoje užsienio šalyje iš Lietuvos vyko po 3 ekspertus, kurie dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo programų ir mokymo medžiagos rengime. Kiekvienoje šalyje mokymus su ekspertais iš Lietuvos drauge vedė ir lituanistinės mokyklos ekspertas. Iš viso ekspertų grupę sudaro 4 ekspertai.