Prakalbos:
Prof. Algirdas AVIŽIENIS
Tema: 50 metų simpoziumų perspektyva

Prof. Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS
Tema: Ar iš praeities stiprybę semiam?

Dr. Elona VAIŠNIENĖ
Tema: Meilė ir MKS: 1969, po 1990, o toliau?

Rimas ČUPLINSKAS
Tema: Kam tarnauja mokslas?

Dr. Darius UDRYS
Tema: Kokia yra kūrybos vertė?

Plenarinėje sesijoje svarstoma: kokia yra universitetų ir mokslo žmonių
misija šiuolaikinėje Lietuvoje? Koks balansas tarp universiteto kaip laisvų
kūrybiškų žmonių augimo terpės ir universiteto kaip profesinių žinių įgijimo terpės?
Ar universitetai ir mokslo įstaigos turi atliepti visuomenės lūkesčius, ar kaip tik aktyviau
prisidėti tuos lūkesčius formuojant? Ar klasikinis universitetinis išsilavinimas
išlieka vertingas XXI amžiuje?

Moderuoja
Prof. Giedrius SUBAČIUS, Ilinojaus universitetas, JAV; Lietuvos istorijos institutas

Pranešėjai:
Prof. Algirdas AVIŽIENIS, Kalifornijos universitetas, JAV

Dr. Giedrius ALKAUSKAS, Vilniaus universitetas, Lietuva
Pranešimas: Renesansinio žmogaus ugdymas universitete

Prof. Rūta PETRAUSKAITĖ, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Pranešimas: Humanitarinių mokslų svarba visų sričių ir krypčių mokslininkams

Prof. Eugenijus VALATKA, Kauno technologijos universitetas, Lietuva
Pranešimas: Inžinierius Lietuvoje: kokia ateitis?

Diskutuojama, ar pasauliui tampant vis labiau konkurencingam, Lietuvoje
yra vietos fundamentiniams tyrimams? Ar fundamentiniai tyrimai lieka turtingų
valstybių ir mokslo centrų privilegija? Ar Lietuvoje plėsis inovacijoms imlus verslas?
Ką daryti, kad taip būtų?

Diskutantai:
Prof. Gintaras VALUŠIS
Doc. Bronė NARKEVIČIENĖ
Prof. Eugenijus VALATKA
Dr. Martynas BARKAUSKAS

Diskutuojama, ar visuotiniame informacijos amžiuje klasikinio universitetinio išsilavinimo
vertė mažėja, ar kaip tik didėja? Koks universiteto žmonių atsakas tiems, kurie mano,
jog tereikia mokėti ieškoti informacijos ir ją panaudoti?

Moderuoja
Prof. Audrius ALKAUSKAS

Diskutantai:
Prof. Giedrius SUBAČIUS
Prof. Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS
Prof. Rimas NORVAIŠA

Plenarinėje sesijoje  svarstoma, kokiomis patirtimis, kokia istorine
savimone remiasi dabartinė lietuvių tapatybė. Su kokiais iššūkiais ji susiduria?
Kokią mūsų tapatybę kuria, turėtų kurti mokykla ir viešoji erdvė? Koks vaidmuo
šiuo atveju tenka mokslams ir menams? Ar yra lietuvio tapatybėje pamatinių,
esminių dalykų, kuriuos suvokti ir saugoti būtų svarbu?

Moderuoja
Doc. Darius KUOLYS ir Rimas ČUPLINSKAS

Pranešėjai:
Dr. Julija ŠUKYS, Misūrio universitetas, JAV
Pranešimas: Sibiro tremtis, Lietuvos miškai: kraujas, karas, ir anūkės kelionė

Doc. Kęstutis GIRNIUS
Pranešimas: Tautų trapumas

Doc. Emilija SAKADOLSKIENĖ
Pranešimas: Ką mokykla galėtų pasakoti mūsų vaikams?

1. Kas lems būsimą lietuvių tapatybę – baimė ar dosnumas?

Diskutuojama, į kokį tapatybės modelį – uždaresnį ar atviresnį – turėtų
orientuotis Lietuva ir lietuvija dabarties pasaulyje. Kokias kūrybos galimybes atveria,
kokius iššūkius Lietuvai ir lietuvijai kelia vienas ir kitas tapatybės modelis?

2. Kokią mūsų tapatybę kuria švietimas ir viešoji erdvė?

Diskutuojama, kokią mūsų lietuvybę šiandien ugdo mokykla. Kokią, kokiais būdais ir
priemonėmis turėtų ugdyti? Koks vaidmuo čia tenka, galėtų tekti žiniasklaidai ir viešajai erdvei?

Moderuoja
Doc. Darius KUOLYS ir Rimas ČUPLINSKAS

Pasisakymai:
Henrikas ANTANAITIS
Laurynas MISEVIČIUS
Doc. Galina CHMEL-DUNAJ
Doc. Kęstutis GIRNIUS
Doc. Emilija SAKADOLSKIENĖ
Dr. Julija ŠUKYS

Prof. Giedriui Subačiui (JAV)
Prof. Linai Basel-Salmon (Izraelis)
Dr. Daliai Staponkutei (Graikija)
Prof. Ryčiui Prekeriui (JAV)
Dr. Sandrai Petraškaitei-Pabst  (Vokietija)

Koncertuoja pianistas Rimantas VINGRAS

Plenarinėje sesijoje svarstoma, ar turime geopolitinę vaizduotę besikeičiančios
pasaulio tvarkos, ekonominių galių ir technologijų kontekste? Kokią vietą užimame
ir turėtume užimti naujoje postmodernioje geopolitinėje realybėje? Ar Lietuva
kaip valstybės projektas gali išlikti naujoje ekonominėje realybėje, veikiama
globalios komunikacijos ir masinės migracijos? Koks vaidmuo teks Lietuvai
Azijos amžiuje, ir ar pažįstame naująsias pasaulio galias? Ar Lietuvos geopolitiniame
mąstyme yra, turi būti vietos alternatyvoms? Kur yra Lietuvos ribos ekonomikoje
ar kibernetinėje erdvėje? Ar gali egzistuoti postmoderni Lietuva – atsieta nuo teritorijos?

Moderuoja
Prof. Antanas KULAKAUSKAS, Doc. Giedrius ČESNAKAS

Pranešėjai:
Doc. Aušra PARK, Sienos koledžas, JAV
Pranešimas: Lietuvos tarptautiniai santykiai ir pasaulio politika: tarp akademijos, smegenų centrų ir diplomatijos varpinių.

Prof. Egidijus MOTIEKA, Mykolo Romerio universitetas
Pranešimas: Geopolitika kaip refleksija ir kūryba postmodernioje epochoje: Lietuvos mokslas, politika, visuomenė.

Dr. Nortautas STATKUS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Pranešimas: Tarptautinė sistema: asimetrinio daugiapoliškumo link.

Diskutuojama, ko siekia Kinija: priešintis JAV ir Vakarų dominavimui ar dominuoti
pati ir primesti savąjį civilizacinį ir kultūrinį modelį? Kokią vietą šiuolaikinio pasaulio
geopolitikoje užima Rusija ir kokios jos perspektyvos? Ar suprasdama geopolitinius iššūkius
Lietuva turi pasilikti ties tradiciniais užsienio politikos, saugumo ir ekonominiais
vektoriais – t. y. to paties, tik daugiau? Ar reikia Lietuvai savarankiškos geopolitinės vizijos,
ar užtenka laikytis ES, NATO ir kitų tarptautinių institucijų rekomendacijų?
Kokius santykius turime konstruoti su naujosiomis Azijos galiomis? Ką darytume,
jei Vakarų Europa apsispręstų rimtai stiprinti „Europos strateginę autonomiją“
ir iškiltų kolizija tarp euroatlantizmo ir eurokontinentalizmo?

Moderuoja
Doc. Giedrius ČESNAKAS

Diskutantai:
Dr. Ringailė KUOKŠTYTĖ
Doc. Aušra PARK
Prof. Egidijus MOTIEKA
Dr. Nortautas STATKUS

Diskutuojama, kaip Lietuvos geopolitiką keis demografiniai,
technologiniai ir migraciniai procesai? Ar pasirinkimas egzistuoja tik tarp
nacionalistinio tradicionalizmo ir neoliberalizmu grindžiamos globalizacijos?
Koks kelias, kokia politika gali užtikrinti darnią ir tvarią pasaulio, kuriame
liktų vietos tautinėms kultūroms, plėtrą? Ar tai apskritai įmanoma?
Kur prasideda ir baigiasi Lietuva kibernetinėje, informacinėje
ir ekonominėje erdvėse? Ar įmanoma „globali Lietuva“, jei Lietuvoje
lietuviai (t.y. lietuviškai kalbantys ir mąstantys žmonės) virstų mažuma?
Ar globalizacijos procese Lietuva nevirsta su žmonių kasdieniniais rūpesčiais
vis mažiau sąsajų turinčiu, bet stiprią empatiją žadinančiu istoriniu mitu?

Diskutantai:
Dr. Giedrė PRANAITYTĖ
Henrikas ANTANAITIS
Prof. Saulius PIVORAS
Dr. Skaidra TRILUPAITYTĖ
Prof. Gintautas MAŽEIKIS

Plenarinėje sesijoje svarstoma, ar gausėjant masinei
komunikacijai  ir jos priemonėms, daugėja galimybių išsireikšti.
Kokį poveikį tai turi komunikavimo kokybei? Ar komunikacijos
demokratizavimas ir tradicinių intelektinių ir kūrybos autoritetų
saulėlydis veikiau padeda, ar trukdo svarstyti, priimti protingus
sprendimus bei atpažinti ir vertinti kokybišką kūrybą?
Ir kokia laukia ateitis?

Moderuoja
Dr. Darius UDRYS

Pranešėjai:
Ray BARTKUS
Prof. Kristina JURAITĖ
Doc. Virgis VALENTINAVIČIUS
Ieva IVANAUSKAITĖ

Diskutuojama, kaip žiniasklaidos demokratizacija (įgalinanti kiekvieną plačiai skleisti
savo kūrybą ir nesunkiai atrasti naujas auditorijas) padėjo kūrybai ir kūrybininkams?
Kaip jiems pakenkė? Kaip padėjo ar pakenkė visuomenei?
Ką daryti, kad minusų būtų mažiau, o pliusų daugiau?

Moderuoja
Ieva IVANAUSKAITĖ

Diskutantai:
Antanas ŠILEIKA
Dr. Darius UDRYS
Ray BARTKUS
Doc. Kristina JURAITĖ
Doc. Virgis VALENTINAVIČIUS

Šioje dalyje aptariamos XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir
kūrybos simpoziumo stipriosios ir silpnosios pusės, įvykusių
plenarinių sesijų ir diskusijų kokybė, gylis ir nauda,
kokie simpoziumai turėtų būti ateityje.

Moderuoja
Dr. Ingrida CELEŠIŪTĖ

Pasisakymai:
Prof. Gediminas KAROBLIS
Prof. Violeta DAVOLIŪTĖ
Doc. Giedrius ČESNAKAS
Dr. Emilija PUNDZIŪTĖ-GALLOIS