„Praėjusią vasarą į Lietuvą važiuoti nesirengiau. Kažkur išgirdau apie lietuvių slidinėjimo pirmenybes Kaukaze. Kadangi jau virš dvidešimt metų, kai kasmet važinėju slidinėti į Colorado ar Kanadą – susidomėjau. Be to, slidinėjimas Kaukaze turėjo būti dalis IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių, o tai de facto Antroji Lietuvos tautinė olimpiada.

Pirmoji buvo 1938 m. Kaune. Kažkur stalčiuje dar yra tėvo anoje olimpiadoje laimėtas medalis. Taigi, slidinėjimas Kaukaze pamažu virto idee fixe ir liepos gale, po įvairių nuotykių su sovietine viza, atsiradau O’Hare aerodrome. Tik šį kartą ne taip kaip paprastai – knygų prikrautais lagaminais (Lietuva juk laisva – knygų nereikia), o tik nešinąs slidėmis ir slidžių batais.

Lėktuvui nutūpus Kopenhagoje, sutinku ten daug lietuvių iš visų Amerikos ir Kanados kampų. Visi vyksta į sporto šventę Lietuvoje.
<…>
Kalbant apie laimėjimus ir medalius , reikia ir man „kukliai” prisipažinti, kad specialiame slalome senjorų klasėje šio „travelogo” autorius laimėjo bronzos medalį. 1938 metais tėvas laimėjo bronzą ilgų distancijų skridime. Dabar sūnus bronzą už slidinėjimą.

Ir kas dabar galėtų tvirtinti, kad pasaulyje nėra poezijos tiesos, grožio ir … neįsivaizduojamų sutapimų…“

Liūtas Mockūnas „Šią vasarą Lietuvoje – I. Su slidinėtojais Kaukaze“. Iš „Akiračių“, 1991 m. spalis.