Programos dalyviai

Nomeda Repšytė

Nomeda Repšytė

Žiniasklaidos analitikė, Lietuva
Nomeda Repšytė

Menotyrininkė, vertėja ir žiniasklaidos analitikė. 1992 metais Nomeda Repšytė ilgam išvažiavo iš Lietuvos, studijavo bei dirbo Danijoje, Škotijoje bei Kanadoje.

Nortautas Statkus

Nortautas Statkus

Politologas. Lietuva
Nortautas Statkus
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Baigęs žvalgybos pareigūno ilgametę tarnybą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamente, nuo 2018 metų rugsėjo 6 d. Nortautas Statkus eina Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro direktoriaus pareigas.

Nortauto Statkaus Akademiniai interesai: Baltijos šalių geopolitika, Lietuvos užsienio ir saugumo politika, nacionalizmo ir etniškumo kaitos procesai Europoje.

Tarnybos metu jis yra apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento Atminimo ženklu (2013), Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministro medaliu (2004) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento žinybiniais pasižymėjimo ženklais.

Svarbiausios akademinės Nortauto Statkaus publikacijos:

-Statkus N., Tapatybės politika etniniams konfliktams reguliuoti, Vilnius:Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2018.

-Statkus N., Paulauskas K., Tarp geopolitikos ir postmoderno: kur link sukti Lietuvos užsienio politikai? Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008.

-Laurinavičius Č., Motieka, E., Statkus N., Baltijos valstybių geopolitikos bruožai. XX amžius. 2005.

Domėjimosi sritys

Geopolitika, tarptautinių santykių sistemos raida, Lietuvos užsienio ir saugumo politika.

 

 

Gintaras Valušis

Gintaras Valušis

Fizikas, Lietuva
Gintaras Valušis
Fizinių ir technologijos mokslų centras

Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2017). Dr. (fiziniai m., 1992).

1985 baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Puslaidininkių fizikos institute (nuo 2010 Fizinių ir technologijos mokslų centras); 2011–13 Terahercinės fotonikos laboratorijos vadovas, 2010–13 Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus pavaduotojas plėtrai, nuo 2013 direktorius. 1996–2007 dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete, nuo 2007 dėsto Vilniaus universitete; profesorius (2007).

Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro Saulėtekis kūrėjas (2007–10), mokslinis vadovas (2012–15). Stažavosi Drezdeno technologijos universiteto Taikomosios fotofizikos institute (1995–96), J. W. Goetheʼs universiteto Fizikos institute Vokietijoje (2000, 2003).

Svarbiausios mokslinių tyrimų sritys – terahercų fizika ir spektroskopija, puslaidininkinių prietaisų ir nanodarinių fizika, ultrasparčioji puslaidininkinių nanodarinių spektroskopija. Detaliai ištyrė elektronų „atšalimo“ elektriniame lauke reiškinį, sukūrė heterodininę terahercų dažnių juostos vaizdavimo sistemą, naudojant diodinius jutiklius; anglies nanovamzdeliuose atrado plazmoninius rezonansus ir kita. Lietuvos mokslo premija (1998, su kitais). Gedimino ordino Karininko kryžius (2016).

Domėjimosi sritys

Fizika, technologijos mokslai

Internetinė svetainė
Audrius Alkauskas

Audrius Alkauskas

Fizikas
Audrius Alkauskas
Fizinių ir Technologijos Mokslų Centras ir Kauno Technologijos Universitetas

Fizikas teoretikas, daugiausiai laiko skiriantis medžiagų elektroninės struktūros ir kvantinių technologijų tyrinėjimams, kuriam taip pat rūpi mokslo misija platesniame kultūriniame kontekste, Lietuvos ir žmonijos ateities klausimai.

1996–2002 m. Audrius Alkauskas studijavo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, įgijo fizikos bakalauro ir magistro išsilavinimą, dalį studijų kurso išklausė Kopenhagos (Danija) universitete. Studijuodamas dainavo Vilniaus universiteto studentų chore, rašė apsakymus.

2002–2006 m. A. Alkauskas buvo Bazelio (Šveicarija) universiteto Fizikos instituto doktorantas. 2006 m. Bazelio universitete jis apgynė mokslų daktaro disertaciją “Energy level alignment and site-selective adsorption of large organic molecules on noble metal surfaces” (anglų kalba, “Stambių organinių molekulių selektyvioji adsorbcija ir jų elektroninių lygmenų išsidėstymas ant tauriųjų metalų paviršių”).

2006–2010 m. jis gyveno ir dirbo Lozanoje (Lausanne, Šveicarija), beveik penkerius metus buvo Lozanos Federalinės politechnikos mokyklos (EPFL) mokslo darbuotojas. Jis dirbo mokslinį darbą Teorinės fizikos ir Kietojo kūno fizikos institutuose.

2011–2014 m. A. Alkauskas buvo Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (Kalifornijos valstija, JAV) mokslo darbuotojas.

Nuo 2014 m. jis gyvena ir dirba Vilniuje. 2014–2016 m. jis buvo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Optoelektronikos skyriaus Terahercinės fotonikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, nuo 2016 m. yra vyriausiasis mokslo darbuotojas, vadovauja elektroninės struktūros teorijos mokslinei grupei “Puntukas”.

Nuo 2015 m. jis yra Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dėstytojas, Fizikos katedros profesorius, dėsto kietojo kūno fizikos kursą.

A. Alkausko mokslinės veiklos sritys: medžiagų mokslas; paviršių, interfeisų ir defektų fizika; tankio funkcionalo teorija; kietojo kūno fizika; atsinaujinančių energijos šaltinių fizika; kietojo kūno teorinė spektroskopija.

Jis skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose, kartu su bendraautoriais parengė ir paskelbė daugiau kaip 40 publikacijų tarptautinėje mokslinėje spaudoje, tarp jų – ir mokslines publikacijas fizikos žurnale “Physical Review Letters”.

Nuo 2011 m. A. Alkauskas yra Amerikos fizikos draugijos (American Physical Society) narys.

Gyvendamas Šveicarijoje, A. Alkauskas buvo Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos narys, prancūziškosios Šveicarijos dalies veiklos koordinatorius ir kultūros renginių organizatorius. Jis buvo laikraščio “Šveicarijos lietuvių žinios” bendradarbis, parengė studiją apie rašytojo Jono Biliūno gyvenimo ir veiklos pėdsakus Šveicarijoje apybraižų rinkiniui lietuvių ir vokiečių kalbomis “Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje. Auf den Spuren litauischer Schriftsteller in der Schweiz” (Šveicarijos lietuvių bendruomenės leidinys, 2009 m.).

Pagal: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1446

Internetinė svetainė
Egidijus Aleksandravičius

Egidijus Aleksandravičius

Istorikas
Egidijus Aleksandravičius
Vytauto Didžiojo universitetas

Egidijus Aleksandravičius yra „Academia cum laude“ vadovas, istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, VDU Istorijos katedros profesorius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius, publicistas, aktyvus visuomenininkas, Lietuvoje žinomas viešasis intelektualas, daugelio knygų apie Lietuvos istoriją autorius.

Istoriko mokslinių darbų pagrindinės temos – Lietuvos XIX a. kultūros istorija, Lietuvos istoriografija, lietuvių išeivijos istorija. Prof. E. Aleksandravičius yra dvidešimties knygų autorius, paskelbęs daugiau nei šimtą straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje.

Mokslinę patirtį jis sukaupė ne tik Lietuvoje, bet ir JAV bei Suomijoje – stažavosi Viskonsino valstijos universitete, Madisone, vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi Ilinojaus ir Helsinkio universitetuose.

E. Aleksandravičius taip pat yra Lietuvos istorijos mokslo tautinio komiteto prezidentas, „Atviros Lietuvos fondo“ valdybos pirmininkas, Pasaulio lituanistų asociacijos valdybos narys, Lietuvos istorijos draugijos ir Žemaičių kultūros draugijos narys.

Domėjimosi sritys

Istoriografija ir atmintis šiandieniame pasaulyje; sąmoningumo istorija egzilyje ir priklausomybės metais; pilietinės visuomenės atsiradimas ir Lietuvos atgimimas XIX- XX a.

Rimas Čuplinskas

Rimas Čuplinskas

Filosofas, informatikas
Rimas Čuplinskas
MB Umlautmedia

Kanadoje gimęs ir ilgus metus Vokietijoje gyvenęs Rimas Čuplinskas yra Vokietijoje ir Lietuvoje veikiančios medijų dizaino bei ženklodaros agentūros Umlautmedia bendrasteigėjas ir kūrybinis vadovas. Jis baigė filosofijos ir informatikos studijas Bonn’os universitete, Vokietijoje ilgus metus dirbo akademinį, visuomeninį ir kultūrinį darbą, ėjo Europos lietuvių kultūros centro direktoriaus ir Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijos valdybos pirmininko pareigas. Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. dirbo Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio sekretoriate atsakingu už korespondenciją anglų kalba. Nuo 2018 m. eina Lietuvos ir Kanados prekybos rūmų prezidento pariegas. Rimas yra dalyvavęs daugelyje diskusijų apie Lietuvos ir jos diasporos santykius, lietuvijos tapatybės klausimus. 2006 jis skaitė pranešimą LR Seime, kuriame pirmąsyk pristatė „Globalios Lietuvos“ sąvoką.

Domėjimosi sritys

Filosofija, informatika.

Internetinė svetainė
Antanas Kulakauskas

Antanas Kulakauskas

Istorikas, politologas
Antanas Kulakauskas
Vytauto Didžiojo universitetas

Per savo dėstytojo karjerą, prasidėjusią 1975 m., VU ir VDU esu dėstęs daugelį moderniųjų laikų istorijos ir politologijos kursų. Be kita ko, pirmasis Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo pradėjau dėstyti geopolitiką VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Kartu su kitais esu trijų Lietuvos istorijos sintezių autorius. 2012 m. parašyta ir išleista “Lietuvos istorija” iki šiol yra išversta į 13 kalbų: anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių, lenkų, rusų, latvių, baltarusių, graikų, albanų, bengalų, hindi ir japonų. Esu buvęs Lietuvos Mokslininkų Sąjungos pirmininku ir Lietuvos Aukštojo mokslo tarybos pirmininku.

Domėjimosi sritys

Istorija, politikos mokslai.

Emilija Sakadolskienė

Emilija Sakadolskienė

Edukologė
Emilija Sakadolskienė
VDU Muzikos akademija, VU Ugdymo mokslų institutas

Emilija Sakadolskienė edukologijos srities filosofijos daktaro laipsnį įgijo Merilendo valstybiniame universitete (JAV), nuo 2004 m. gyvena Lietuvoje. Lietuvos aukštosiose mokyklose rengia mokytojus, dalyvauja mokytojų kvalifikaciją keliančiuose projektuose, domisi švietimo politika. Yra buvusi Lietuvos Švietimo tarybos narė, įvairių su švietimu susijusių darbo grupių bei tyrimų projektų dalyvė.

Domėjimosi sritis

Edukologija

 

Kęstutis K. Girnius

Kęstutis K. Girnius

Filosofas, politologas
Kęstutis K. Girnius
VU TSPMI

Dr. Kęstutis K. Girnius – filosofas, publicistas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas, pedagogas, istorikas. Čikagos universitete apgynė filosofijos mokslų disertaciją apie etikos logines problemas (Illocutionary Force, Meaning, and “Good”).

1978 m. dėstė filosofiją Čikagos Ruzvelto universitete. Vėliau savo darbą ir veiklą susiejo su Lietuva. 1979 m. pradėjo dirbti „Laisvės radijuje“, o 1984–2003 m. „Laisvosios Europos radijuje“ – iš pradžių Miunchene korespondentu, vėliau Prahoje – „Laisvosios Europos radijo“ lietuvių redakcijos ir centrinių žinių tarnybų direktorius, apžvalgininkas. Parengė per 30 studijinių straipsnių tyrimų skyriui.  Pirmasis užsienyje išleido analitinį darbą apie rezistenciją Lietuvoje „Partizanų kovos Lietuvoje“.

Nuo 2007 m. VU TSPMI dėstytojas, docentas.

Domėjimosi sritys

Filosofija, istorija, politologija

Darius Kuolys

Darius Kuolys

Kultūros istorijos tyrinėtojas
Darius Kuolys
Vilniaus universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI)

D. Kuolys 1985 m. baigė VU lietuvių kalbos ir literatūros studijas ir nuo tų pačių metų jame dėstė; humanitarinių mokslų daktaras, docentas. 1988–1990 m. kartu su V. Gasiliūnu, L. Jakimavičiumi, G. Mikelaičiu ir V. Papieviu nelegaliai leido kultūrinį žurnalą „Sietynas“. 1990–1992 m. buvo kultūros ir švietimo ministras, ministro pavaduotojas, vėliau dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, 1998–2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas. Nuo 2004 m. Pilietinės visuomenės instituto direktorius. Nuo 2006 m. pilietinės organizacijos Piliečių Santalka vienas iš steigėjų ir tarybos narys. Laidos „Sankirtos“ (BTV) vedėjas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto docentas, Santaros Šviesos organizacijos narys.

Eugenijus Valatka

Eugenijus Valatka

Chemikas inžinierius, Lietuva
Eugenijus Valatka
Kauno technologijos universitetas

Chemikas inžinierius. Dr. (technol. m., 2000). 1996 baigė Kauno technologijos universitetą ir dirba jame, 2006–11 Cheminės technologijos fakulteto prodekanas, nuo 2011 dekanas, nuo 2018 universiteto rektorius; profesorius (2012). Lietuvos universitetų rektorių konferencijos viceprezidentas (nuo 2018). Tarptautinės elektrochemijos draugijos narys (nuo 2000). Svarbiausios mokslinių tyrimų sritys: katalizė, elektrochemija, fotochemija. Paskelbė daugiau kaip 80 mokslinių straipsnių. Parašė mokomąsias knygas Fotochemijos pagrindai (2001), Cheminė kinetika (su I. Ancutiene, 2009), Cheminių reakcijų inžinerija (2012).

Ieva Ivanauskaitė

Ieva Ivanauskaitė

Komunikacijos vadovė, Lietuva
Ieva Ivanauskaitė
Debunk EU

Analitinė prizmė suvokiant savo aplinką, bandymas suprasti priežasties ir pasekmės ryšį politiniuose, ekonominiuose, žmonių tarpusavio komunikaciniuose procesuose visuomet buvo mano „arkliukas“, todėl sunku įsivaizduoti ką nors įdomesnio už dabartinį darbą. Supratimas, kokios sudėtingos povandeninės srovės, ideologinės ir techninės infrastruktūros laiko pasaulinės politinės arenos pamatus, kad visuomenės pamėgtas terminas „Fake News“ – viso labo ledkalnio viršūnė žavi ir gąsdina, kita vertus, dažniausiai ir padeda atsakyti į kritinį klausimą – „kodėl“?.

Domėjimosi sritys

Dezinformacija, misinformacija, propaganda

Internetinė svetainė
Rūta Petrauskaitė

Rūta Petrauskaitė

Lingvistė, Lietuva
Rūta Petrauskaitė
Vytauto Didžiojo universitetas

Rūta Petrauskaitė yra lingvistė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto, Lietuvių kalbos katedros profesorė. Šiuo metu ji yra ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja, Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė.

Jos mokslinių tyrimų sritys apima visą skalę temų, pradedant leksikologija ir semantika, ir baigiant teksto ir tekstynų lingvistika. Profesorė yra paskelbusi daugiau kaip 80 straipsnių apie tekstynų lingvistikos metodologiją, terminologiją, frazeologiją, kognityviąją metaforą, diskurso ir žanro analizę ir pan.. Ji yra išleidusi dvi monografijas ir daugiau nei pusšimtį populiarių straipsnių apie kalbą. Be to, ji yra trijų humanitarinės krypties žurnalų (International Journal of Corpus Linguistics, Archyvum Lithuanicum, Darbai ir dienos) redakcinių kolegijų narė.

Petrauskaitė dėsto semantikos ir pragmatikos, tekstynų lingvistikos, diskurso analizės kursus VDU magistrantams, veda akademinio diskurso seminarus doktorantams, vadovauja keturiems doktorantams, šeši jos vadovauti doktorantai yra apgynė disertacijas. Ji taip pat yra dėsčiusi lituanistinius dalykus Stokholmo ir Ilinojaus universitetuose. Kaip Erasmus akademinių mainų programos dėstytoja, ji kasmet skaito paskaitas Miunsterio (Vokietija) ir Antverpeno (Belgija) universitetuose.

Per pastarąjį dešimtmetį dalyvavo šešiuose ES mokslinių tyrimų ir mokslinės infrastruktūros projektuose, o taip pat NGSLT (Nordic Graduate School of Language Technologies) tarybos veikloje. Šiuo metu ji yra 7 Bendrosios programos „Bendradarbiavimas“ Socialinių ir humanitarinių mokslų komiteto narė, Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo CLARIN (Common Language Resources and Technologies Infrastructure) nacionalinė atstovė ir Humanitarinių mokslų tinklo Europos mokslinių tyrimų erdvėje HERA (Humanities in the European Research Area) tarybos narė. Ji taip pat dalyvauja naujai sukurtos Europos mokslo politikos organizacijos ScienceEurope infrastruktūrų darbo grupės veikloje.

Kaip nacionalinė atstovė ji dalyvavo įvairialypėje Europos mokslo fondo ESF (European Science Foundation) Humanitarinių mokslų komiteto ir ERAC GPC (High Level Group for Joint Programming, European Research Area Committee) veikloje.

Domėjimosi sritys

Lingvistika, duomenimis grįstas mokslas, humanitarinių ir socialinių mokslų politika.

Internetinė svetainė
Ray Bartkus

Ray Bartkus

Menininkas, JAV
Ray Bartkus

50 litų autorius, pora dešimtmečių iliustravęs The New York Times, The Wall Street Journal, Times, Newsweek, Harper’s ir daugelio kitų tarptautinių publikacijų viršelius ir puslapius, pastarąjį dešimtmetį surengęs savo kūrybos parodas Niujorke, Filadelfijoje, Vilniuje, Salzburge, Kijeve, Zenevoje ir Vroclave. Malonny tarptautinio menų festivalio įkūrėjas ir prezidentas. Už tarptautinių ryšių kultūros srityje stiprinimą apdovanotas Diplomatijos Žvaigzde.

Internetinė svetainė
Virgis Valentinavičius

Virgis Valentinavičius

Žurnalistas, redaktorius, Lietuva
Virgis Valentinavičius
Mykolo Riomerio Universitetas

Virgis Valentinavičius yra žurnalistas, redaktorius, humanitarinių mokslų daktaras ir Mykolo Riomerio universiteto Komunikacijos instituto direktorius (dekanas).

1978 m. Virgis Valentinavičius baigė Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetą bei 1978–1995 m. jame dėstė. 1995-2004 m. jis dirbo Laisvosios Europos radijuje Prahoje. Nuo 2004 m. dirbo „Eltos“ naujienų agentūroje, o 2005-2006 m. buvo „Eltos“ vyriausiasis redaktorius. 2005-2009 m. jis vedė LNK televizijos analitinę laidą „Savaitės panorama“. 2006-2009 m. buvo naujienų portalo Alfa.lt vyriausiasis redaktorius ir direktorius. 2009-2012 m. Virgis Valentinavičius buvo ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėjas vidaus politikos klausimais.

Domėjimosi sritys

Lietuvos politika, Europos Sąjungos Rytų partnerystė, istorinė atmintis, politikos mokslai ir politinė filosofija, medijos ir komunikacija, žiniasklaidos padėtis: dviprasmiška žodžio laisvė ir kiek tai stiprina/silpnina viešą diskusiją Lietuvoje.

Kristina Juraitė

Kristina Juraitė

Sociologė, Lietuva
Kristina Juraitė
Vytauto Didžiojo universitetas

Socialinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros vedėja, profesorė, VDU Medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centro tyrėja.

Domėjimosi sritys

Visuomenės ir medijų transformacijos, medijų raštingumas, kultūros komunikacija ir mediatizacija, viešieji diskursai.

Aušra Park

Aušra Park

Politologė, JAV
Aušra Park
Siena College, JAV

Esu tarptautininių santykių profesorė, kurios pagrindinės tyriamųjų darbų sferos yra mažų valstybių politika (ypač Baltijos šalys), politinių lyderių analyzė; užsienio politika, įskaitant ir palyginamosios užsienio politikos studijas; bei rytų Europos post komunistinės šalys.

Esu atspausdinusi daug straipsnių įvairiuose aukštai reitinguojamuose Europos ir JAV akademiniuose žurnaluose bei gavusi keleta prestižinių mokslinių premijų (US Scholar Fulbright Award, US German-Marshall Fund Fellowship, International Research Exchange Board grant, French Ministry of Foreign Affairs Scholarship, American Councils for International Education Advanced Research Fellowship, ir kitas).

Domėjimosi sritys

Tarptautiniai santykiai, užsienio politika, post komunistines šalys.

Egidijus Motieka

Egidijus Motieka

Istorikas, politologas, Lietuva
Egidijus Motieka
Europos humanitarinis universitetas (EHU)

Esu istorikas ir politologas. Šiuo metu didžiausią dėmesį skiriu modernios ir postmodernios geopolitikos tyrimams, geotransportui, geofinansams, taip pat Baltijos valstybių geoistorijai. Svarbiausi moksliniai darbai: „Didysis Vilniaus seimas“ (1996), „Baltijos valstybių geoistorijos bruožai (XX a.)“ (2005; kartu su kitais autoriais), „Lietuvos valstybės Didžioji strategija“ (2007; kartu su kitais autoriais) ir kt.

Domėjimosi sritys

Geopolitika, strategijos mokslai, Lietuvos ir Lenkijos politinė istorija XIXa. pab. – XX a. pr.

Giedrius Česnakas

Giedrius Česnakas

Politologas, Lietuva
Giedrius Česnakas
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Esu politikos mokslų krypties daktaras. Išsilavinimą įgijau Vytauto Didžiojo universitete. 2014 m. už parengtą disertaciją „Energijos ištekliai Rusijos užsienio politikoje Baltarusijos ir Ukrainos atžvilgiu (2000-2012)“ buvau apdovanotas Lietuvos mokslų akademijos. Nuo 2017 m. dirbu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir vadovauju Tarptautinių santykių ir Karinės diplomatijos studijų programoms.

Domėjimosi sritys

Tarptautiniai santykiai, geopolitika, tarptautinis ir nacionalinis saugumas, Lietuvos užsienio ir saugumo politika.

Giedrius Subačius

Giedrius Subačius

Lingvistas, JAV, Lietuva
Giedrius Subačius
Ilinojaus universitetas, Čikaga; Lietuvos istorijos institutas

Prof. habil. dr. Giedrius Subačius yra PLB Lituanistikos studijų katedros Ilinojaus universitete Čikagoje vedėjas, taip pat Lietuvos istorijos instituto Vilniuje mokslo darbuotojas.

Jis yra lituanistas, lingvistas, lietuvių kalbos istorikas. Pagrindiniai Subačiaus mokslo interesai yra istorinė sociolingvistika, bendrinių kalbų raida, lingvistinės minties istorija, lietuvių ankstyvoji emigracija į JAV. Jis paskelbė žemaitiškų Simono Daukanto, Juozapo Čiuldos ir kitų XIX amžiaus rankraštinių kalbos paminklų.

Jis įsteigė ir redaguoja mokslo žurnalą „Archivum Lithuanicum“ (t. 1–20, 1999–2018), skirtą pirmiausia socialinei, rašomosios lietuvių kalbos istorijai. Jis pradėjo ir tęsia darbą dr. Aurelijos Tamošiūnaitės vadovaujamame projekte apie asmeninę rašomąją lietuvių kalbą (laiškų, dienoraščių duomenų bazė).

G. Subačius buvo apdovanotas Simono Daukanto premija (1995); Lietuvos mokslų akademijos Kazimiero Būgos premija (1999), žurnalo Lituanus premija (2005), Užsienyje dirbančių mokslininkų Lietuvos Švietimo ministerijos premija (2009).

G. Subačiaus monografijos

„Žemaičių bendrinės kalbos idėjos;
„XIX amžiaus pradžia“ (1998);
„Kalikstas Kasakauskis: Lietuvių bendrinės kalbos konjunktūra“ (2001);
„Upton Sinclair: The Lithuanian Jungle“ (2006);
„Lietuvių kalbos ekspertai Rusijos imperijos tarnyboje: Dmitrijus Kaširinas, Zacharijus Liackis, Andrius Poidėnas“ (2011),
„Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834)“ (2018).

Internetinė svetainė
Algirdas Antanas Avižienis

Algirdas Antanas Avižienis

Kompiuterių architektas, JAV
Algirdas Antanas Avižienis
VDU ir UCLA (Kalifornijos universitetas, Los Andželas)

VDU Atkuriamojo Senato, vėlesnių Senatų ir Universiteto Tarybų nario pareigas ėjęs prof. Algirdas Avižienis yra aktyvus, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas, kurio patobulinta klaidoms atsparių kompiuterių architektūra šiandien plačiai taikoma visame pasaulyje. Jo koncepciniai brėžiniai padėjo sukurti pirmąjį pasaulyje save pasitaisantį kompiuterį STAR (Self Testing And Repairing), kurio principai iki šiol taikomi NASA erdvėlaiviuose, keleiviniuose lėktuvuose, atominiuose reaktoriuose, Žemės palydovuose ir t. t.

Lietuvoje A. Avižienis ženkliai prisidėjo prie VDU atkūrimo, kuriam jis vadovavo 1990–1993 m. Profesoriaus dėka VDU tapo pirmuoju universitetu šalyje, kuriame įdiegta liberali, vakarietiškais principais grįsta mokslo bei studijų sistema. VDU garbės profesoriaus vardas A. Avižieniui suteiktas 1994 m. Už nuopelnus Lietuvai 1998 m. jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III-ojo laipsnio ordinu. 2012 m. birželio pabaigoje prof. A. Avižieniui suteiktas Anykščių rajono garbės piliečio vardas.

Gyvendamas JAV prof. A. Avižienis buvo aktyvus JAV lietuvių bendruomenės ir Lietuvių skautų sąjungos narys, 1969 m. suorganizavo pirmąjį pasaulio lietuvių Mokslo ir kūrybos simpoziumą Čikagoje. Ilinojaus valstijos universitete jis įgijo bakalauro, magistro bei daktaro (1960 m.) laipsnius. 1972 m. Kalifornijos universitete jam suteiktas profesoriaus vardas. Prof. A. Avižienis yra apdovanotas garbės medaliu ir JAV medaliu „Už ypatingus nuopelnus“, Tarptautinės informatikos federacijos (IFIP) aukščiausiu garbės ženklu – Sidabro šerdimi. Už nuopelnus plėtojant tarptautinius mokslo ryšius Prancūzijos Nacionalinis politechnikos institutas Tulūzoje 1985 m. profesoriui suteikė Garbės daktaro vardą.

Prof. A. Avižienis yra Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius emeritas, Lietuvos mokslo akademijos užsienio narys, Tarptautinės informatikos federacijos (IFIP) narys, vienas iš Česlovo Milošo gimtinės fondo steigėjų, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro garbės direktorius, VDU Atkūrimo tarybos garbės narys.

2012 m. prof. A. Avižieniui Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įteiktas prestižinis Eckerto-Mauchly prizas už svarų indėlį į klaidoms atsparių kompiuterių architektūrą ir kompiuterių aritmetiką, Jean-Claude Laprie kompiuterinių sistemų patikimumo apdovanojimas. Kaune mokslininkas už viso gyvenimo mokslo nuopelnus buvo apdovanotas pirmojo laipsnio „Santakos“ garbės ženklu.

Internetinė svetainė
Gediminas Karoblis

Gediminas Karoblis

Filosofas, Lietuva/Norvegija
Gediminas Karoblis
Norvegijos mokslo ir technologijos universitetas

Norvegijos mokslų ir technologijos universiteto Muzikos instituto profesorius, filosofas. Gediminas aktyviai dalyvauja lietuvių bendruomenės veikloje, buvęs Norvegijos Lietuvių Bendruomenių tarybos pirmininkas. 2015 metais PLB XV Seime, kuris vyko Vilniuje, buvo išrinktas į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybą vadovauti PLB plėtros komisijai.

Elona Vaišnienė

Elona Vaišnienė

Visuomenininkė, redaktorė, JAV
Elona Marijošiūtė Vaišnienė

Elona Vaisnys was appointed by President Jimmy Carter Commissioner to serve as Commissioner on a Presidential Commission tasked with making recommendations to the President for improving United States preparedness in international trade, national security, and diplomacy.

She has worked in the Connecticut Governor’s Office of Policy and Management, had a by-lined column on civic activism the New Haven Register (circulation 100,000) and in the Yale Alumni Magazine (international), wrote 900 radio scripts and produced a radio show on health/medicine for a hospital and was a consultant for a program on health on Connecticut Public TV, she also managed a medical information-by-telephone service that was used by 3,000 to 12,000 callers a month.

She has published opinion editorials in the New York Times, New Haven Register, Connecticut Post, Christian Science Monitor. She served as the editor for Yale University’s five engineering departments for 22 years.

Vaisnys served on the U.S. Lithuanian American Community board of directors and on its national Executive Committee and for three years travelled to Lithuania for bi-annual meetings of the Lithuania’s Parliament-World Lithuanian Community Commission.

Vaisnys has served as national coach for the League of Women Voters of the United States, was a board member of the League of Women Voters of Connecticut, and has held various leadership positions on the local level.

Elona Vaisnys studied at the Université Laval in Québec, Canada, at the Sorbonne in Paris, and has an M.A. from Boston College and a Ph.D. in French literature from Yale University. Since 1993, she has been performing with the Salt and Pepper Gospel Singers.

Darius Udrys

Darius Udrys

Politologas, Lietuva
Darius Udrys
Vilniaus universitetas

Darius Udrys yra politologas ir viešųjų ryšių bei organizacijų plėtros specialistas. 2006 m. įgijo politikos filosofijos daktaro laipsnį Kalifornijos Claremont Graduate universitete. Šiuo metu jis dėsto komunikaciją Vilniaus universitete, taip pat yra brendingo agentūros Neue Unica strategijos vadovas ir partneris bei įmonės Fipra Lithuania konsultantas. Darius Udrys buvo VšĮ „GO Vilnius“ (Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros) steigiamasis direktorius. 2015–2017 m. priklausė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, 2016 m. buvo išrinktas į partijos etikos komisiją. 2011–2015 m. buvo Vilniuje veikiančio Europos humanitarinio universiteto plėtros ir komunikacijos prorektorius.

Darius Udrys gimė ir užaugo lietuviškoje šeimoje JAV. Prieš atvykdamas gyventi į Lietuvą 2011 m., aktyviai prisidėjo prie lietuvybės palaikymo užsienyje: buvo Los Andželo lietuvių bendruomenės prezidentas bei Los Andželo-Kauno miestų seserų programos vadovas, dirbo žurnalistu Laisvosios Europos radijo lietuvių redakcijoje Prahoje ir Lietuvos radijo korespondentu, vadovavo JAV Pilietinio švietimo centro programoms Rytų Europoje ir buvo šios viešosios įmonės plėtros direktorius.

Internetinė svetainė
Vidmantė Černiauskaitė

Vidmantė Černiauskaitė

Menininkė, Jungtinė Karalystė
Vidmantė Černiauskaitė
Dailė, Performansas, literatūra ir teatras

Literatūra ir menas yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Užaugau klausydama močiutės niūniuojamų dainų, eksperimentuodama ir žaisdama lėlių teatre, mėgaudamasi spalvomis galerijose ir parodose. Teatras ir literatūra ypač svarbūs mano gyvenime. Todėl su šiomis sritimis susiejau tolesnę savo veiklą. Baigus režisūros ir literatūros studijas Klaipėdos universitete, išvykau į Didžiąją Britaniją. Gyvenant ten kilo spontaniškas noras išreikšti save per piešimą ir tapymą. Ranka tiesiog pati vedžiojo linijas, iš kurių atsirasdavo netikėti vaizdiniai/piešiniai.

Paraginta draugų, įstojau į Central Saint Martins Koledžą Londone. Paskutiniais savo studijų metais rimčiau susidomėjau performanso menu. Visi mano rodyti performansai yra glaudžiai susiję su mano asmeniniais išgyvenimais ir lietuviškų šaknų puoselėjimu.

Internetinė svetainė
Giedrius Alkauskas

Giedrius Alkauskas

Matematikas/muzikas, Lietuva
Giedrius Alkauskas
Vilniaus universitetas

Lietuvių matematikas, kompozitorius, poetas. Dr. (fiz. m., 2008). 2004 baigė Vilniaus universitetą. 2004–08 Nottinghamo (Didžioji Britanija) universiteto doktorantas. Nuo 2010 dėsto Vilniaus universitete, vyresnysis mokslo darbuotojas (2013), nuo 2018 – dar ir Kauno technologijos universitete bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje; profesorius (2018). Stažavo Vienos žemės ūkio universitete (2009–10), keliuose Vokietijos universitetuose ir institutuose (2009, 2012).

Mokslinių tyrimų sritys – skaičių teorija, funkcinės lygtys, diferencialinė geometrija, operatorių spektrinė teorija, matematiniai, fizikiniai, gamtamoksliniai muzikologijos aspektai. Atrado naują matematikos šaką – projektyvines tėkmes ir supertėkmes. Ištyrė Minkowskio „klaustuko“ funkciją, jos momentus, integralines transformacijas, susiejo šią funkciją su modulinėmis bei Maassʼo formomis, Beselio funkcijomis. Minkowskio „klaustuko“ funkcijos momentai nuo 2018 yra vadinami Minkowskio‑Alkausko konstantomis. G. Alkauskas gavo jų asimptotiką, analizinę ir spektrinę struktūras. Pasitelkus šias konstantas atrastas fundamentalusis ryšys tarp grandininių trupmenų ir modulinių formų. 2014 įrodė Gauso grandininių trupmenų atvaizdžio pernešimo operatoriaus tikrinių verčių asimptotikos formulę, tuo išspręsdamas 1988 suformuluotą hipotezę.

1996 Tarptautinėje matematikos olimpiadoje laimėjo pirmąjį sidabro medalį Lietuvai po nepriklausomybės paskelbimo. Pirmojo lietuviško uždavinio Tarptautinėje matematikos olimpiadoje autorius (1997). Paskelbė daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių. G. Alkausko kūrybai būdinga vėlyvojo romantizmo estetika.

Domėjimosi sritys

Poezija (2019 m. D. Poškos premija);
Muzikologija (danų, britų rusų vėlyvasis Romantizmas, gamtamoksliniai muzikos pagrindai – mokslo ir populiarinimo straipsniai);
Grynoji matematika (skaičių teorija, modulinės formos, diferencialinė geometrija).

Kūryba

Muzikinė kompozicija – išleisti 2 CD, vėlyvojo Romantizmo estetika paremta kūryba, vienam CD skirtas vedamasis straipsnis „Muzikos baruose“.
Romantinių dainų kompaktinės plokštelės: Į sapnų ir burtų lauką (2011), Užburtas laikas (2014).
Dainų ciklai  „Valpurgijos naktis“ (pagal J. W. Goetheʼs eiles), „Kol turi dar kelią…“ (pagal J. Erlicko eiles), „Vaiko dainų sodelis“ (pagal R. L. Stevensono eiles), „Užburtos pilys“ (pagal lietuvių liaudies padavimus ir E. A. Poe eiles), kamerinės, elektroninės muzikos kūriniai.
Poezijos knyga „Keliaujantis akmuo“ (2018).

Internetinė svetainė
Rimantas Vingras

Rimantas Vingras

Pianistas, Jungtinė Karalystė
Rimantas Vingras

1996 metais baigė Maskvos konservatoriją, studijavo ir dirbo Sinsinačio universitete JAV. Nuo 2005 gyvena Londone, koncertuoja kaip solistas, kamerinės muzikos atlikėjas ir akompaniatorius, yra vienas iš Londono „Santaros-Šviesos“ klubo įkūrėjų, Baltijos muzikos festivalio Londone ir Šiaulių fortepijonų duetų festivalio meno vadovas.

Julija Šukys

Julija Šukys

Rašytoja, Kanada
Julija Šukys
Misūrio universitetas, JAV

Rašytoja ir dėstytoja, gimusi Kanadoje, lietuvių šeimoje, 2001 m. baigusi lyginamosios literatūros doktorantūrą Toronto universitete. Ji yra daugybės straipsnių ir esė apie literatūrą, tremtį, holokaustą, emigranto tapatybę, rašančias moteris autorė. Pirmoji knyga „Tyla yra mirtis: Taharo Djaouto gyvenimas ir darbai“ („Silence is Death: The Life and Work of Tahar Djaout“) pasirodė 2007 metais. Knyga apie Pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę „Epistolofilija. Užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas“ („Epistolophilia: Writing the Life of Ona Šimaitė“) buvo išleista 2012 m. ir 2013 m. pelnė Kanados literatūrinį apdovanojimą, skiriamą už knygą apie holokaustą. 2017 m. pasirodė trečioji autorės knyga „Sibiro tremtis: kraujas, karas ir anūkės bandymas suprasti“ („Siberian Exile: Blood, War, and a Granddaughter’s Reckoning“).

J. Šukys šiuo metu dėsto kūrybinį dokumentinės literatūros rašymą Misūrio universitete.

Internetinė svetainė