Programos dalyviai

Elona Vaišnienė

Elona Vaišnienė

Visuomenininkė, redaktorė, JAV
Elona Marijošiūtė Vaišnienė

Elona Vaisnys was appointed by President Jimmy Carter Commissioner to serve as Commissioner on a Presidential Commission tasked with making recommendations to the President for improving United States preparedness in international trade, national security, and diplomacy.

She has worked in the Connecticut Governor’s Office of Policy and Management, had a by-lined column on civic activism the New Haven Register (circulation 100,000) and in the Yale Alumni Magazine (international), wrote 900 radio scripts and produced a radio show on health/medicine for a hospital and was a consultant for a program on health on Connecticut Public TV, she also managed a medical information-by-telephone service that was used by 3,000 to 12,000 callers a month.

She has published opinion editorials in the New York Times, New Haven Register, Connecticut Post, Christian Science Monitor. She served as the editor for Yale University’s five engineering departments for 22 years.

Vaisnys served on the U.S. Lithuanian American Community board of directors and on its national Executive Committee and for three years travelled to Lithuania for bi-annual meetings of the Lithuania’s Parliament-World Lithuanian Community Commission.

Vaisnys has served as national coach for the League of Women Voters of the United States, was a board member of the League of Women Voters of Connecticut, and has held various leadership positions on the local level.

Elona Vaisnys studied at the Université Laval in Québec, Canada, at the Sorbonne in Paris, and has an M.A. from Boston College and a Ph.D. in French literature from Yale University. Since 1993, she has been performing with the Salt and Pepper Gospel Singers.

Algirdas Antanas Avižienis

Algirdas Antanas Avižienis

Kompiuterių architektas, JAV
Algirdas Antanas Avižienis
VDU ir UCLA (Kalifornijos universitetas, Los Andželas)

VDU Atkuriamojo Senato, vėlesnių Senatų ir Universiteto Tarybų nario pareigas ėjęs prof. Algirdas Avižienis yra aktyvus, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas, kurio patobulinta klaidoms atsparių kompiuterių architektūra šiandien plačiai taikoma visame pasaulyje. Jo koncepciniai brėžiniai padėjo sukurti pirmąjį pasaulyje save pasitaisantį kompiuterį STAR (Self Testing And Repairing), kurio principai iki šiol taikomi NASA erdvėlaiviuose, keleiviniuose lėktuvuose, atominiuose reaktoriuose, Žemės palydovuose ir t. t.

Lietuvoje A. Avižienis ženkliai prisidėjo prie VDU atkūrimo, kuriam jis vadovavo 1990–1993 m. Profesoriaus dėka VDU tapo pirmuoju universitetu šalyje, kuriame įdiegta liberali, vakarietiškais principais grįsta mokslo bei studijų sistema. VDU garbės profesoriaus vardas A. Avižieniui suteiktas 1994 m. Už nuopelnus Lietuvai 1998 m. jis buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III-ojo laipsnio ordinu. 2012 m. birželio pabaigoje prof. A. Avižieniui suteiktas Anykščių rajono garbės piliečio vardas.

Gyvendamas JAV prof. A. Avižienis buvo aktyvus JAV lietuvių bendruomenės ir Lietuvių skautų sąjungos narys, 1969 m. suorganizavo pirmąjį pasaulio lietuvių Mokslo ir kūrybos simpoziumą Čikagoje. Ilinojaus valstijos universitete jis įgijo bakalauro, magistro bei daktaro (1960 m.) laipsnius. 1972 m. Kalifornijos universitete jam suteiktas profesoriaus vardas. Prof. A. Avižienis yra apdovanotas garbės medaliu ir JAV medaliu „Už ypatingus nuopelnus“, Tarptautinės informatikos federacijos (IFIP) aukščiausiu garbės ženklu – Sidabro šerdimi. Už nuopelnus plėtojant tarptautinius mokslo ryšius Prancūzijos Nacionalinis politechnikos institutas Tulūzoje 1985 m. profesoriui suteikė Garbės daktaro vardą.

Prof. A. Avižienis yra Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius emeritas, Lietuvos mokslo akademijos užsienio narys, Tarptautinės informatikos federacijos (IFIP) narys, vienas iš Česlovo Milošo gimtinės fondo steigėjų, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro garbės direktorius, VDU Atkūrimo tarybos garbės narys.

2012 m. prof. A. Avižieniui Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įteiktas prestižinis Eckerto-Mauchly prizas už svarų indėlį į klaidoms atsparių kompiuterių architektūrą ir kompiuterių aritmetiką, Jean-Claude Laprie kompiuterinių sistemų patikimumo apdovanojimas. Kaune mokslininkas už viso gyvenimo mokslo nuopelnus buvo apdovanotas pirmojo laipsnio „Santakos“ garbės ženklu.

Internetinė svetainė
Rimantas Vingras

Rimantas Vingras

Pianistas, Jungtinė Karalystė
Rimantas Vingras

Pianistas Rimantas Vingras baigė Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą Vilniuje, o 1996 m. – Maskvos valstybinę P. Čaikovskio konservatorijoje fortepijono atlikimo meną. Savo studijas Rimantas Vingras tęsė JAV, kur įgijo magistro ir daktaro laipsnį Sinsinačio universitete.

Pianistas yra pasirodęs Rusijos, Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Vokietijos, Šveicarijos ir JAV scenose. Kaip solistas jis koncertavo kartu su „London Mozart Players“, taip pat dažnai akompanuoja kitiems atlikėjams, atlieka kamerinės muzikos rečitalius. Kartu muzikavo su violančelininku David Low, smuikininke Edita Orlinyte, sopranu Audrey Luna ir akordeonistu Martynu Levickiu.

Rimantas Vingras įvairiose šalyse nuo Japonijos iki JAV atlieka lietuvių kompozitorių kūrinius, skaito paskaitas apie Lietuvos kūrėjus įvairiuose akademiniuose forumuose, organizuoja Lietuvos muzikai ir kultūrai skirtus renginius, Londone įsteigė Baltijos muzikos draugiją ir yra jos pirmininkas. Rimantas Vingras neapsiriboja vien muzikine veikla – jis yra Londono „Santaros-Šviesos“ klubo įkūrėjas. Šis klubas šiuo metu yra surengęs virš trisdešimt renginių. Kai kurie iš jų – Ch. Sugiharos koncertas-minėjimas 2014 m. bei Kembridžo–Londono simpoziumas 2013 m. – susilaukė išskirtinio dėmesio.

Internetinė svetainė
Julija Šukys

Julija Šukys

Rašytoja, Kanada
Julija Šukys
Misūrio universitetas, JAV

Rašytoja ir dėstytoja, gimusi Kanadoje, lietuvių šeimoje, 2001 m. baigusi lyginamosios literatūros doktorantūrą Toronto universitete. Ji yra daugybės straipsnių ir esė apie literatūrą, tremtį, holokaustą, emigranto tapatybę, rašančias moteris autorė. Pirmoji knyga „Tyla yra mirtis: Taharo Djaouto gyvenimas ir darbai“ („Silence is Death: The Life and Work of Tahar Djaout“) pasirodė 2007 metais. Knyga apie Pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę „Epistolofilija. Užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas“ („Epistolophilia: Writing the Life of Ona Šimaitė“) buvo išleista 2012 m. ir 2013 m. pelnė Kanados literatūrinį apdovanojimą, skiriamą už knygą apie holokaustą. 2017 m. pasirodė trečioji autorės knyga „Sibiro tremtis: kraujas, karas ir anūkės bandymas suprasti“ („Siberian Exile: Blood, War, and a Granddaughter’s Reckoning“).

J. Šukys šiuo metu dėsto kūrybinį dokumentinės literatūros rašymą Misūrio universitete.

Internetinė svetainė
Vidmantė Černiauskaitė

Vidmantė Černiauskaitė

Menininkė, Jungtinė Karalystė
Vidmantė Černiauskaitė
Dailė, Performansas, literatūra ir teatras

Vidmantė Černiauskaitė yra lietuvių menininkė šiuo metu dirbanti ir gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, Londone. Literatūra ir menas yra neatsiejama jos gyvenimo dalis. Vidmantė užaugo klausydama močiutės niūniuojamų dainų, eksperimentuodama ir žaisdama lėlių teatre, mėgaudamasi spalvomis galerijose ir parodose. Savo tolesnę veiklą ji susiejo su teatru ir literatūra. Baigusi režisūros ir literatūros studijas Klaipėdos universitete, ji išvyko į Didžiąją Britaniją. Pasak menininkės, gyvenant ten kilo spontaniškas noras išreikšti save per piešimą ir tapymą. Ranka tiesiog pati vedžiojo linijas, iš kurių atsirasdavo netikėti vaizdiniai/piešiniai.

Paraginta draugų, Vidmantė Černiauskaitė įstojo į Central Saint Martins koledžą Londone. Paskutiniais savo studijų metais rimčiau susidomėjo performanso menu. Visi jos rodyti performansai yra glaudžiai susiję su asmeniniais išgyvenimais ir lietuviškų šaknų puoselėjimu.

Internetinė svetainė
Ray Bartkus

Ray Bartkus

Menininkas, JAV
Ray Bartkus

Ray  Bartkus yra Niujorke gyvenantis lietuvių menininkas. Sukūręs 50 litų banknotą, Ray Bartkus savo kūryboje karpė dolerių kupiūras ir iš jų darė koliažus. 1986 metais jis baigė grafikos specialybę Vilniaus dailės akadademijoje. Dirbdamas iliustruotoju tokiuose leidiniuose kaip „Wall Street Journal“, „Time“, „Newsweek“, „Harper’s“, „The Los Angeles Times“, „Boston Globe“, „Smart Money“, „Business Weekly“ jis puikiai įvaldė masinių medijų niuansus. Jo darbų yra įsigijusi Nacionalinė portretų galerija Vašingtone, Lietuvos dailės muziejus, įvairios privačios kolekcijos JAV, Kanadoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Prancūzijoje bei kitose šalyse. Ray Bartkus yra „Malonny“ tarptautinio menų festivalio įkūrėjas ir prezidentas. Už tarptautinių ryšių kultūros stiprinimą apdovanotas Diplomatijos žvaigžde.

Konceptualaus menininko kūryboje idėja padiktuoja išraišką, todėl menininkas nuolatos stebina savo technikų įvairove. Baigęs grafiką, šios meno kalbos atsisakė – naudoja naująją – masinių medijų. Anot menininko, ji yra aiškiausia ir tiesiausiai žiūrovą pasiekianti priemonė. Jo kūryboje yra nepaprastai svarbus kūrinių aktualumas. Kaip ir Bartkaus iliustruojami naujienų leidiniai, taip ir jo darbai turi kalbėti ir klausti, jaudinti, kas šiuo metu vyksta pasaulyje. Jo kūriniuose – ne tik JAV aktualijos, bet ir globalūs reiškiniai. Milžiniškais kiekiais kiekvieną dieną žmones pasiekiančią informaciją Ray Bartkus sukoncentruoja savo kūryboje.

Pagal Černiauskaitė, N. (2008). Trys Ray Bartkaus pasai. Dailė, 2, 42.

Internetinė svetainė
Aušra Park

Aušra Park

Politologė, JAV
Aušra Park
Siena College, JAV

Aušra Park yra tarptautininių santykių profesorė, kurios pagrindinės tyriamųjų darbų sferos yra mažų valstybių politika (ypač Baltijos šalys), politinių lyderių analizė; užsienio politika, įskaitant ir palyginamosios užsienio politikos studijas; bei rytų Europos pokomunistinės šalys.

Aušra Park yra paskelbusi straipsnių įvairiuose aukštai reitinguojamuose Europos ir JAV akademiniuose žurnaluose bei gavusi keletą prestižinių mokslinių premijų (US Scholar Fulbright Award, US German-Marshall Fund Fellowship, International Research Exchange Board grant, French Ministry of Foreign Affairs Scholarship, American Councils for International Education Advanced Research Fellowship, ir kitas).

Mokslinių interesų sritys

Tarptautiniai santykiai, užsienio politika, pokomunistines šalys.

Giedrius Alkauskas

Giedrius Alkauskas

Matematikas/muzikas, Lietuva
Giedrius Alkauskas
Vilniaus universitetas

Giedrius Alkauskas yra matematikas, kompozitorius ir poetas. 1996–2004 m. jis studijavo Vilniaus universitete, 2004–2008 m. Jungtinės Karalystės Notingemo universiteto doktorantūroje, vadovaujamas prof. Ivano Fesenko apgynė disertaciją „Integral transforms of the Minkowski question mark function“. Nuo 2008 m. fizinių mokslų daktaras. Nuo 2010 m. Vilniaus universiteto dėstytojas (nuo 2013 m. vyresnysis mokslo darbuotojas).  2018 m. tapo Kauno technologijos universiteto profesoriumi.

Giedrius Alkauskas atrado naują matematikos šaką – projektyvines tėkmes ir supertėkmes bei ištyrė Minkowskio „klaustuko“ funkciją, jos momentus, integralines transformacijas, susiejo šią funkciją su modulinėmis bei Maassʼo formomis, Beselio funkcijomis. Minkowskio „klaustuko“ funkcijos momentai nuo 2018 m. yra vadinami Minkowskio-Alkausko konstantomis. G. Alkauskas gavo jų asimptotiką, analizinę ir spektrinę struktūras. Pasitelkus šias konstantas atrastas fundamentalusis ryšys tarp grandininių trupmenų ir modulinių formų. 2014 m. jis įrodė Gauso grandininių trupmenų atvaizdžio pernešimo operatoriaus tikrinių verčių asimptotikos formulę, tuo išspręsdamas 1988 m. suformuluotą hipotezę.

Giedrius Alkauskas taip pat užsiima muzikos bei poezijos kūrimu. Parašė straipsnių ciklą apie danų muzikinį romantizmą. 2019 m. už poezijos knygą buvo apdovanotas Dionizo Poškos premija

Mokslinių interesų sritys

Skaičių teorija, modulinės formos, funkcinės lygtys, diferencialinė geometrija, operatorių spektrinė teorija. Muzikologija (danų, britų rusų vėlyvasis romantizmas, gamtamoksliniai muzikos pagrindai – mokslo ir populiarinimo straipsniai).

Kūryba

Romantizmo estetika paremtos muzikinės kompozicijos: „Į sapnų ir burtų lauką“ (2011), „Užburtas laikas“ (2014).
Dainų ciklai  „Valpurgijos naktis“ (pagal J. W. Goetheʼs eiles), „Kol turi dar kelią…“ (pagal J. Erlicko eiles), „Vaiko dainų sodelis“ (pagal R. L. Stevensono eiles), „Užburtos pilys“ (pagal lietuvių liaudies padavimus ir E. A. Poe eiles), kamerinės, elektroninės muzikos kūriniai.
Poezijos knyga „Keliaujantis akmuo“ (2018).

Internetinė svetainė
Emilija Sakadolskienė

Emilija Sakadolskienė

Edukologė
Emilija Sakadolskienė
VDU Muzikos akademija, VU Ugdymo mokslų institutas

Emilija Sakadolskienė yra pedagogė, chorvedė ir muzikologė. 1971 m. baigė pedagoginį lituanistikos institutą Čikagoje, 1979–88 m. jame dėstė, 1986–88 m. buvo šio instituto etnografinio ansamblio muzikos vadovė. 1970–88 m. vadovavo Čikagos kanklių ansambliui. Baigė De Paulio universitetą Čikagoje (1976 m. gavo muzikos pedagogikos bakalauro, 1985 m. – muzikos magistro laipsnį). Edukologijos srities filosofijos daktaro laipsnį įgijo Merilendo valstybiniame universitete (JAV).

Yra dėsčiusi lietuvių kalbą ir literatūrą Loyolos bei Ilinojaus universitetuose (abu Čikagoje), taip pat – Georgetowno universitete Vašingtone. 1980–83 m. buvo dienraščio Draugas redakcinės kolegijos narė. 1976–84 m. Čikagos lietuvių operos chormeisterė. 1986–88 m. Čikagos choro Dainava vadovė. 1989–95 m. Baltimorės lietuvių choro Daina vadovė. Nuo 1990 m. dirbo vertėja Jungtinių Amerikos Valstijų valstybinėse ir privačiose įstaigose. 1998–2000 m. organizacijos Amerikos mokytojų pagalba Lietuvos mokyklai (A.P.P.L.E.) pirmininkė.

1994 m. Emilija Sakadolskienė buvo Pasaulio lietuvių dainų šventės Kaune dirigentė. Nuo 2004 gyvena Vilniuje. 2006–18 m. dėstė Lietuvos edukologijos universitete. Nuo 2016 m. dėsto Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje. Rengia kvalifikacijos kėlimo seminarus muzikos mokytojams. Lietuvos ir lietuvių išeivijos spaudoje paskelbė muzikos kritikos ir mokslinių straipsnių, muzikologinių ir edukologinių vertimų. Yra buvusi Lietuvos Švietimo tarybos narė, įvairių su švietimu susijusių darbo grupių bei tyrimų projektų dalyvė.

Mokslinių interesų sritys

Edukologija, muzikologija.

 

Eugenijus Valatka

Eugenijus Valatka

Chemikas inžinierius, Lietuva
Eugenijus Valatka
Kauno technologijos universitetas

Eugenijus Valatka yra chemikas, cheminės inžinerijos mokslų daktaras, profesorius, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius.

1989 m. pradėjo studijuoti Kauno politechnikos institute (nuo 1990 m. – Kauno technologijos universitetas), 1993 m. įgijo inžinerijos bakalauro laipsnį. 1994–1996 m. studijas tęsė KTU ir Anžė universitete Prancūzijoje, įgijo aplinkosaugos inžinerijos magistro laipsnį. Disertaciją rengęs KTU ir 13-ajame Paryžiaus universitete, E. Valatka ją apgynė 2000 m., jam suteiktas cheminės inžinerijos daktaro laipsnis.

2000–2002 m. E. Valatka dirbo vyr. asistentu ir lektoriumi KTU Cheminės technologijos fakulteto Fizikinės chemijos (dabar – Fizikinės ir neorganinės chemijos) katedroje, 2002–2012 m. šios katedros docentas, nuo 2012 m. – profesorius. 2006–2011 m. ėjo Cheminės technologijos fakulteto studijų prodekano, nuo 2011 m. – dekano pareigas. 2018 m. išrinktas KTU rektoriumi.

Per mokslinę karjerą dalyvavo daugiau kaip 40 nacionalinių ir tarptautinių konferencijų, paskelbė daugiau kaip 70 mokslo darbų, kurių dalį sudaro publikacijos, paskelbtos tarptautiniuose, citavimo reitingą turinčiuose mokslo žurnaluose.

Turi dalyvavimo ir vadovavimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektams patirties, yra aktyvus tarptautinių ir Lietuvos organizacijų – Tarptautinės elektrochemijos draugijos (ISE), Europos chemijos tematinio tinklo (ECTN) ir kt. – narys, Lietuvos chemikų draugijos pirmininko pavaduotojas.

Kaip ekspertas aktyviai dalyvavo studijų projektų veiklose rengiant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinę koncepciją, plėtojant studijas reglamentuojančių aprašų sistemą

Nuo 2018 m. – Lietuvos universitetų rektorių konferencijos viceprezidentas.

Mokslinių interesų sritys

Katalizė, elektrochemija, fotochemija.

Kristina Juraitė

Kristina Juraitė

Sociologė, Lietuva
Kristina Juraitė
Vytauto Didžiojo universitetas

Kristina Juraitė yra socialinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros vedėja, profesorė, VDU Medijų ir informacinio raštingumo tyrimų centro tyrėja.

Mokslinių interesų sritys

Visuomenės ir medijų transformacijos, medijų raštingumas, kultūros komunikacija ir mediatizacija, viešieji diskursai.

Giedrius Subačius

Giedrius Subačius

Lingvistas, JAV, Lietuva

Giedrius Subačius
Ilinojaus universitetas, Čikaga; Lietuvos istorijos institutas

Prof. habil. dr. Giedrius Subačius yra PLB Lituanistikos studijų katedros Ilinojaus universitete Čikagoje vedėjas, taip pat Lietuvos istorijos instituto Vilniuje mokslo darbuotojas.

Jis yra lituanistas, lingvistas, lietuvių kalbos istorikas Jis paskelbė žemaitiškų Simono Daukanto, Juozapo Čiuldos ir kitų XIX amžiaus rankraštinių kalbos paminklų. Giedrius Subačius įsteigė ir redaguoja mokslo žurnalą „Archivum Lithuanicum“ (t. 1–20, 1999–2018), skirtą pirmiausia socialinei, rašomosios lietuvių kalbos istorijai. Jis pradėjo ir tęsia darbą dr. Aurelijos Tamošiūnaitės vadovaujamame projekte apie asmeninę rašomąją lietuvių kalbą (laiškų, dienoraščių duomenų bazė).

Subačius buvo apdovanotas Simono Daukanto premija (1995); Lietuvos mokslų akademijos Kazimiero Būgos premija (1999), žurnalo Lituanus premija (2005), Užsienyje dirbančių mokslininkų Lietuvos Švietimo ministerijos premija (2009).

Mokslinių interesų sritys

Istorinė sociolingvistika, bendrinių kalbų raida, lingvistinės minties istorija, lietuvių ankstyvoji emigracija į JAV.

Giedriaus Subačiaus monografijos

„Žemaičių bendrinės kalbos idėjos: XIX amžiaus pradžia“ (1998);
„Kalikstas Kasakauskis: Lietuvių bendrinės kalbos konjunktūra“ (2001);
„Upton Sinclair: The Lithuanian Jungle“ (2006);
„Lietuvių kalbos ekspertai Rusijos imperijos tarnyboje: Dmitrijus Kaširinas, Zacharijus Liackis, Andrius Poidėnas“ (2011),
„Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834)“ (2018).

Internetinė svetainė
Rūta Petrauskaitė

Rūta Petrauskaitė

Lingvistė, Lietuva
Rūta Petrauskaitė
Vytauto Didžiojo universitetas

Rūta Petrauskaitė yra lingvistė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto, Lietuvių kalbos katedros profesorė.

Jos mokslinių tyrimų sritys apima visą skalę temų, pradedant leksikologija ir semantika, ir baigiant teksto ir tekstynų lingvistika. Profesorė yra paskelbusi daugiau kaip 80 straipsnių apie tekstynų lingvistikos metodologiją, terminologiją, frazeologiją, kognityviąją metaforą, diskurso ir žanro analizę. Ji yra išleidusi dvi monografijas ir daugiau nei pusšimtį populiarių straipsnių apie kalbą. Be to, ji yra trijų humanitarinės krypties žurnalų („International Journal of Corpus Linguistics“, „Archyvum Lithuanicum“, „Darbai ir dienos“) redakcinių kolegijų narė.

Per pastarąjį dešimtmetį dalyvavo šešiuose ES mokslinių tyrimų ir mokslinės infrastruktūros projektuose, o taip pat NGSLT (Nordic Graduate School of Language Technologies) tarybos veikloje.

Kaip nacionalinė atstovė ji dalyvavo įvairialypėje Europos mokslo fondo ESF (European Science Foundation) Humanitarinių mokslų komiteto ir ERAC GPC (High Level Group for Joint Programming, European Research Area Committee) veikloje.

Mokslinių interesų sritys

Lingvistika, duomenimis grįstas mokslas, humanitarinių ir socialinių mokslų politika.

Internetinė svetainė
Virgis Valentinavičius

Virgis Valentinavičius

Žurnalistas, redaktorius, Lietuva
Virgis Valentinavičius
Mykolo Riomerio Universitetas

Virgis Valentinavičius yra žurnalistas, redaktorius, humanitarinių mokslų daktaras ir Mykolo Riomerio universiteto Komunikacijos instituto direktorius (dekanas).

1978 m. Virgis Valentinavičius baigė Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetą bei 1978–1995 m. jame dėstė. 1995-2004 m. jis dirbo Laisvosios Europos radijuje Prahoje. Nuo 2004 m. dirbo „Eltos“ naujienų agentūroje, o 2005-2006 m. buvo „Eltos“ vyriausiasis redaktorius. 2005-2009 m. jis vedė LNK televizijos analitinę laidą „Savaitės panorama“. 2006-2009 m. buvo naujienų portalo Alfa.lt vyriausiasis redaktorius ir direktorius. 2009-2012 m. Virgis Valentinavičius buvo ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus patarėjas vidaus politikos klausimais.

Mokslinių interesų sritys

Lietuvos politika, Europos Sąjungos Rytų partnerystė, istorinė atmintis, politikos mokslai ir politinė filosofija, medijos ir komunikacija, žiniasklaidos padėtis: dviprasmiška žodžio laisvė ir kiek tai stiprina/silpnina viešą diskusiją Lietuvoje.

Egidijus Aleksandravičius

Egidijus Aleksandravičius

Istorikas
Egidijus Aleksandravičius
Vytauto Didžiojo universitetas

Egidijus Aleksandravičius yra „Academia cum laude“ vadovas, istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, VDU Istorijos katedros profesorius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius, publicistas, aktyvus visuomenininkas, Lietuvoje žinomas viešasis intelektualas, daugelio knygų apie Lietuvos istoriją autorius.

Prof. E. Aleksandravičius yra dvidešimties knygų autorius, paskelbęs daugiau nei šimtą straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje. Šalia XIX a. Lietuvos kultūros ir pilietinės visuomenės istorijos, E. Aleksandravičius tyrinėja lietuvių išeivijos intelektinę raidą po Antrojo pasaulinio karo.

Mokslinę patirtį jis sukaupė ne tik Lietuvoje, bet ir JAV bei Suomijoje – stažavosi Viskonsino valstijos universitete, Madisone, vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi Ilinojaus ir Helsinkio universitetuose. Pastarąjį dešimtmetį dėsto Bolonijos universitete

E. Aleksandravičius aktyviai dalyvauja daugelio draugijų ir fondų veikloje: yra buvęs Lietuvos istorijos mokslo tautinio komiteto prezidentu, „Atviros Lietuvos fondo“ valdybos pirmininku, o šiuo metu yra „Santaros-Šviesos“, Lietuvos istorijos draugijos, Žemaičių kultūros draugijos ir kitų laisvanoriškų organizacijų narys.

Mokslinių interesų sritys

Istoriografija ir atmintis šiandieniame pasaulyje; sąmoningumo istorija egzilyje ir priklausomybės metais; pilietinės visuomenės atsiradimas ir Lietuvos atgimimas XIX- XX a.

Ieva Ivanauskaitė

Ieva Ivanauskaitė

Komunikacijos vadovė, Lietuva
Ieva Ivanauskaitė
Debunk EU

Analitinė prizmė suvokiant savo aplinką, bandymas suprasti priežasties ir pasekmės ryšį politiniuose, ekonominiuose, žmonių tarpusavio komunikaciniuose procesuose visuomet buvo mano „arkliukas“, todėl sunku įsivaizduoti ką nors įdomesnio už dabartinį darbą. Supratimas, kokios sudėtingos povandeninės srovės, ideologinės ir techninės infrastruktūros laiko pasaulinės politinės arenos pamatus, kad visuomenės pamėgtas terminas „Fake News“ – viso labo ledkalnio viršūnė žavi ir gąsdina, kita vertus, dažniausiai ir padeda atsakyti į kritinį klausimą – „kodėl“?.

Domėjimosi sritys

Dezinformacija, misinformacija, propaganda

Internetinė svetainė
Egidijus Motieka

Egidijus Motieka

Istorikas, politologas, Lietuva
Egidijus Motieka
Mykolo Romerio universitetas

Egidijus Motieka yra istorikas ir politologas. 1984 m. jis baigė Vilniaus universitetą, o 1995 – Rytų kalbų ir civilizacijų institutą (Institut des Langues et Civilisations Orientales) Paryžiuje. 1986–99 m. dirbo Lietuvos istorijos institute. Nuo 1994 m. dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 1999–2004 m. Egidijus Motieka buvo Valstybės saugumo departamento pareigūnas. 2004–08 m. Strateginių studijų centro Vilniuje direktorius, nuo 2008 m. jo tarybos pirmininkas.

Mokslinės veiklos sritys: XIX-XX a. Vidurio ir Rytų Europos politinė istorija, religijotyra, tarptautiniai santykiai, geopolitika, strategija. Šiuo metu didžiausią dėmesį E. Motieka skiria modernios ir postmodernios geopolitikos tyrimams, geotransportui, geofinansams, taip pat Baltijos valstybių geoistorijai. Svarbiausi veikalai: „Didysis Vilniaus Seimas“ (1996), „Geopolitiniai kodai“ (su kitais, 2003), „Baltijos valstybių geopolitikos bruožai: XX amžius“ (su kitais, 2005), „Šiaurės šalių geostrateginė svarba Lietuvai“ (su kitais, 2005), „Politinių procesų ir struktūrų apžvalga Kaliningrado srityje“ (su kitais, 2006); vienas knygos „Lietuvos tauta: būklė ir raidos perspektyvos“ (2007) autorių. Egidijus Motieka 1988 m. buvo vienas iš leidinio „Lietuvių atgimimo istorijos studijos“ iniciatorių, nuo 1993 m. vyriausiasis redaktorius. Nuo 1988 m. sudarė (su kitais) daugiau kaip 30 knygų.

Mokslinių interesų sritys

Geopolitika, strategijos mokslai, Lietuvos ir Lenkijos politinė istorija XIXa. pab. – XX a. pr.

Gintaras Valušis

Gintaras Valušis

Fizikas, Lietuva
Gintaras Valušis
Fizinių ir technologijos mokslų centras

Gintaras Valušis yra fizikas,  Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius. 1985 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Puslaidininkių fizikos institute (nuo 2010 m. Fizinių ir technologijos mokslų centras). 2011-13 m. buvo Terahercinės fotonikos laboratorijos vadovas, 2010-13 m. – Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus pavaduotojas plėtrai. 1996–2007 m. dėstė Vilniaus Gedimino technikos universitete, nuo 2007 m. yra Vilniaus universiteto profesorius. Nuo 2017 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

Gintaras Valušis yra Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro „Saulėtekis kūrėjas“ (2007–10), mokslinis vadovas (2012–15). Stažavosi Drezdeno technologijos universiteto Taikomosios fotofizikos institute (1995–96), J. W. Goetheʼs universiteto Fizikos institute Vokietijoje (2000, 2003). 1998 m. Gintarui Valušiui buvo paskirta Lietuvos mokslo premija (su kitais), 2016 m. jam suteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.

Mokslinių interesų sritys

Terahercų fizika ir spektroskopija, puslaidininkinių prietaisų ir nanodarinių fizika, ultrasparčioji puslaidininkinių nanodarinių spektroskopija. Detaliai ištyrė elektronų „atšalimo“ elektriniame lauke reiškinį, sukūrė heterodininę terahercų dažnių juostos vaizdavimo sistemą, naudojant diodinius jutiklius; anglies nanovamzdeliuose atrado plazmoninius rezonansus ir kita.

Internetinė svetainė
Audrius Alkauskas

Audrius Alkauskas

Fizikas
Audrius Alkauskas
Fizinių ir Technologijos Mokslų Centras ir Kauno Technologijos Universitetas

Audrius Alkauskas yra fizikas teoretikas, daugiausiai laiko skiriantis medžiagų elektroninės struktūros ir kvantinių technologijų tyrinėjimams, kuriam taip pat rūpi mokslo misija platesniame kultūriniame kontekste, Lietuvos ir žmonijos ateities klausimai.

1996–2002 m. jis studijavo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, įgijo fizikos bakalauro ir magistro išsilavinimą, dalį studijų kurso išklausė Kopenhagos universitete. 2002–2006 m. A. Alkauskas buvo Bazelio universiteto Fizikos instituto doktorantas. 2006 m. Bazelio universitete jis apgynė mokslų daktaro disertaciją „Energy level alignment and site-selective adsorption of large organic molecules on noble metal surfaces“ („Stambių organinių molekulių selektyvioji adsorbcija ir jų elektroninių lygmenų išsidėstymas ant tauriųjų metalų paviršių“).

Audrius Alkauskas yra dirbęs Lozanos Federalinės politechnikos mokyklos (EPFL) bei Kalifornijos universiteto mokslo darbuotoju. 2014–2016 m. jis buvo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Optoelektronikos skyriaus Terahercinės fotonikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, nuo 2016 m. yra vyriausiasis mokslo darbuotojas, vadovauja elektroninės struktūros teorijos mokslinei grupei “Puntukas”. Nuo 2015 m. jis yra Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dėstytojas, Fizikos katedros profesorius, dėsto kietojo kūno fizikos kursą.

Nuo 2011 m. A. Alkauskas yra Amerikos fizikos draugijos (American Physical Society) narys.

2006–2010 m. gyvendamas Šveicarijoje, A. Alkauskas buvo Šveicarijos lietuvių bendruomenės valdybos narys, prancūziškosios Šveicarijos dalies veiklos koordinatorius ir kultūros renginių organizatorius. Jis buvo laikraščio “Šveicarijos lietuvių žinios” bendradarbis, parengė studiją apie rašytojo Jono Biliūno gyvenimo ir veiklos pėdsakus Šveicarijoje apybraižų rinkiniui lietuvių ir vokiečių kalbomis „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje. Auf den Spuren litauischer Schriftsteller in der Schweiz“ (Šveicarijos lietuvių bendruomenės leidinys, 2009 m.).

Pagal: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1446

Mokslinių interesų sritys

Medžiagų mokslas; paviršių, interfeisų ir defektų fizika; tankio funkcionalo teorija; kietojo kūno fizika; atsinaujinančių energijos šaltinių fizika; kietojo kūno teorinė spektroskopija.

Internetinė svetainė
Violeta Davoliūtė

Violeta Davoliūtė

Kultūros istorikė
Violeta Davoliūtė
Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Violeta Davoliūtė yra istorikė, vyresnioji mokslo darbuotoja Lietuvos kultūros tyrimų institute bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė.  2004 m. Toronto universitete ji apgynė daktaro disertaciją apie Holokausto ir Gulago istorines reprezentacijas Europoje („Testimony: from the Poetics of Place to the Politics of Memory“). 2015-2016 metais buvo vizituojanti mokslininkė Yale universiteto MacMillan Tarptautinių ir regioninių studijų centre, JAV. V. Davoliūtė yra Europos Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kūltūros vykdomosios įstaigos (EACEA) bei Lietuvos Kultūros fondo mokslinė ekspertė, AABS, ASEEES bei kitų tarptautinių mokslo asociacijų narė.

Mokslinių interesų kryptys

XX amžiaus istorinės traumos, jų atmintis ir komemoracija Europoje, socialinė ir kultūrinė Lietuvos ir Baltijos šalių istorija, Sovietinė kultūros politika ir nacionalizmas, tapatybės politika ir kultūros elitai, elitų kolaboravimas su okupaciniais režimais, modernizmas, sovietinis post-kolonializmas.

Naujausi tyrimai

„Lietuvos žydai tremtiniai: nepapasakota istorija“ projekte Baltijos šalių gyventojų masiniai perkėlimai XX-ajame amžiuje ir jų politinis ir kultūrinis paveldas (Population Displacement and its Political and Cultural Legacies in the 20th Century Baltic States, European Social Fund under the Global Grant measure/Visuotinė dotacija)).

 

Rimas Čuplinskas

Rimas Čuplinskas

Filosofas
Rimas Čuplinskas
MB Umlautmedia

Kanadoje gimęs ir ilgus metus Vokietijoje gyvenęs Rimas Čuplinskas yra vienas iš Vokietijoje ir Lietuvoje veikiančios medijų dizaino bei ženklodaros agentūros „Umlautmedia“ steigėjų ir  kūrybinis vadovas. Jis baigė filosofijos ir informatikos studijas Bonos universitete. Vokietijoje R. Čuplinskas ilgus metus dirbo akademinį, visuomeninį ir kultūrinį darbą, ėjo Europos lietuvių kultūros centro direktoriaus ir Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijos valdybos pirmininko pareigas. Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. dirbo Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio sekretoriate ir buvo atsakingas už korespondenciją anglų kalba. Nuo 2018 m. eina Lietuvos ir Kanados prekybos rūmų prezidento pareigas. Rimas Čuplinskas yra dalyvavęs daugelyje diskusijų apie Lietuvos ir jos diasporos santykius, lietuviškosios tapatybės klausimus. 2006 metais jis skaitė pranešimą LR Seime, kuriame pirmąsyk pristatė „Globalios Lietuvos“ sąvoką.

Domėjimosi sritys

Filosofija, informatika.

Internetinė svetainė
Antanas Kulakauskas

Antanas Kulakauskas

Istorikas, politologas
Antanas Kulakauskas
Vytauto Didžiojo universitetas

Antanas Kulakauskas yra lietuvių istorikas ir politologas. 1970–1975 m. studijavo VU Istorijos fakultete, 1978-1981 m. – Leningrado universiteto aspirantūroje. 1993 m. apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją. A. Kulakauskas yra ilgametis Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Mykolo Romerio universiteto dėstytojas. 1990 m. su kitais įkūrė tęstinį mokslinį leidinį Lietuvių Atgimimo istorijos studijos. Nuo 2000 m. reiškiasi ir kaip publicistas, politikos komentatorius bei apžvalgininkas. 2006–10 m. Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas. 2007–08 m. Lietuvos aukštojo mokslo tarybos pirmininkas.

Tiria XIX-XX a. Lietuvos visuomeninį ir politinį gyvenimą, lietuvių tapsmą moderniąja tauta, jos raidą. Pirmasis Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo pradėjo dėstyti geopolitiką VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Svarbiausi veikalai: Carų valdžioje: XIX amžiaus Lietuva (su E. Aleksandravičiumi, 1996 m.; ir lenkų kalba), Kova už valstiečių sielas: Caro valdžia, Lietuvos visuomenė ir pradinis švietimas XIX a. viduryje (2000), Nuo amžių slenksčio: Naujausia Lietuvos XIX amžiaus istoriografija (su E. Aleksandravičiumi, 2001 m). Parašė knygą Lietuvos istorija kiekvienam (su kitais, 3 leidimai 2018 m., ukrainiečių kalba 2018 m.).

Mokslinių interesų sritys

Istorija, politikos mokslai.

Darius Kuolys

Darius Kuolys

Kultūros istorijos tyrinėtojas
Darius Kuolys
Vilniaus universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI)

Darius Kuolys yra kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas, straipsnių politikos, kultūros, socialinių procesų Lietuvoje temomis autorius.

1985 m. jis baigė VU lietuvių kalbos ir literatūros studijas ir nuo tų pačių metų jame dėstė. 1988–1990 m. kartu su V. Gasiliūnu, L. Jakimavičiumi, G. Mikelaičiu ir V. Papieviu nelegaliai leido kultūrinį žurnalą „Sietynas“. 1990–1992 m. buvo kultūros ir švietimo ministras, ministro pavaduotojas, vėliau dirbo Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, 1998–2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas. Nuo 2004 m. Pilietinės visuomenės instituto direktorius. Nuo 2006 m. pilietinės organizacijos Piliečių Santalka vienas iš steigėjų ir tarybos narys.  Darius Kuolys yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto docentas, Santaros Šviesos organizacijos narys.

Kęstutis K. Girnius

Kęstutis K. Girnius

Filosofas, politologas
Kęstutis K. Girnius
VU TSPMI

Kęstutis K. Girnius yra filosofas, publicistas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas, pedagogas, istorikas. Kęstutis Girnius baigė studijas Harvardo universitete ir 1977 m. Čikagos universitete apgynė filosofijos mokslų disertaciją apie etikos logines problemas (Illocutionary Force, Meaning, and “Good“) .

1978 m. dėstė filosofiją Čikagos Ruzvelto universitete. Vėliau savo darbą ir veiklą susiejo su Lietuva. 1979 m. pradėjo dirbti „Laisvės radijuje“, o 1984–2003 m. „Laisvosios Europos radijuje“ – iš pradžių korespondentu Miunchene, vėliau Prahoje buvo „Laisvosios Europos radijo“ lietuvių redakcijos ir centrinių žinių tarnybų direktorius, apžvalgininkas. Parengė per 30 studijinių straipsnių tyrimų skyriui.  Kęstutis K. Girnius pirmasis užsienyje išleido analitinį darbą apie rezistenciją Lietuvoje „Partizanų kovos Lietuvoje“. Nuo 2007 m. VU TSPMI dėstytojas, docentas.

Mkslinių interesų sritys

Filosofija, istorija, politologija, dorovės ir politikos filosofija, nacionalizmas, partizanų pasipriešinimas.

Giedrius Česnakas

Giedrius Česnakas

Politologas, Lietuva
Giedrius Česnakas
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Giedrius Česnakas yra įgijęs politikos mokslų daktaro Vytauto Didžiojo universitete už parengtą disertaciją „Energijos ištekliai Rusijos užsienio politikoje Baltarusijos ir Ukrainos atžvilgiu (2000-2012)“. Šis darbas buvo apdovanotas Lietuvos mokslų akademijos už geriausią jaunojo mokslininko tyrimą humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Nuo 2017 m. dirba Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir vadovauja Tarptautinių santykių ir Karinės diplomatijos studijų programoms.

Mokslinių interesų sritys

Tarptautiniai santykiai, geopolitika, tarptautinis ir nacionalinis saugumas, Lietuvos užsienio ir saugumo politika, energetinis saugumas, Rusijos vidaus ir užsienio politika.

Nortautas Statkus

Nortautas Statkus

Politologas. Lietuva
Nortautas Statkus
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

Baigęs žvalgybos pareigūno ilgametę tarnybą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamente, nuo 2018 metų rugsėjo 6 d. Nortautas Statkus eina Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro direktoriaus pareigas. Tarnybos metu jis yra apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento Atminimo ženklu (2013), Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministro medaliu (2004) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento žinybiniais pasižymėjimo ženklais.

Mokslinių interesų sritys

Baltijos šalių geopolitika, Lietuvos užsienio ir saugumo politika, nacionalizmo ir etniškumo kaitos procesai Europoje.

Svarbiausios akademinės Nortauto Statkaus publikacijos:

-Statkus N., Tapatybės politika etniniams konfliktams reguliuoti, Vilnius:Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2018.

-Statkus N., Paulauskas K., Tarp geopolitikos ir postmoderno: kur link sukti Lietuvos užsienio politikai? Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008.

-Laurinavičius Č., Motieka, E., Statkus N., Baltijos valstybių geopolitikos bruožai. XX amžius. 2005.

 

Gediminas Karoblis

Gediminas Karoblis

Filosofas, Lietuva/Norvegija
Gediminas Karoblis
Norvegijos mokslo ir technologijos universitetas

Gediminas Karoblis yra Norvegijos mokslų ir technologijos universiteto Muzikos instituto profesorius, filosofas. Šiuo metu jis dirba šokio antropologijos srityje ir vadovauja tarptautinei, keturis pasaulio universitetus apimančiai, programai.

Gediminas Karoblis aktyviai dalyvauja lietuvių bendruomenės veikloje, yra buvęs Norvegijos Lietuvių Bendruomenių tarybos pirmininku. 2015 metais PLB XV Seime, kuris vyko Vilniuje, buvo išrinktas į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybą vadovauti PLB plėtros komisijai.

Darius Udrys

Darius Udrys

Politologas, Lietuva
Darius Udrys
Vilniaus universitetas

Darius Udrys yra politologas ir viešųjų ryšių bei organizacijų plėtros specialistas. 2006 m. įgijo politikos filosofijos daktaro laipsnį Kalifornijos Claremont Graduate universitete. Šiuo metu jis dėsto komunikaciją Vilniaus universitete, taip pat yra brendingo agentūros Neue Unica strategijos vadovas ir partneris bei įmonės Fipra Lithuania konsultantas. Darius Udrys buvo VšĮ „GO Vilnius“ (Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros) steigiamasis direktorius. 2015–2017 m. priklausė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, 2016 m. buvo išrinktas į partijos etikos komisiją. 2011–2015 m. buvo Vilniuje veikiančio Europos humanitarinio universiteto plėtros ir komunikacijos prorektorius.

Darius Udrys gimė ir užaugo lietuviškoje šeimoje JAV. Prieš atvykdamas gyventi į Lietuvą 2011 m., aktyviai prisidėjo prie lietuvybės palaikymo užsienyje: buvo Los Andželo lietuvių bendruomenės prezidentas bei Los Andželo-Kauno miestų seserų programos vadovas, dirbo žurnalistu Laisvosios Europos radijo lietuvių redakcijoje Prahoje ir Lietuvos radijo korespondentu, vadovavo JAV Pilietinio švietimo centro programoms Rytų Europoje ir buvo šios viešosios įmonės plėtros direktorius.

Internetinė svetainė
Emilija Pundziūtė-Gallois

Emilija Pundziūtė-Gallois

Politologė, Prancūzija
Emilija Pundziūtė-Gallois
Paryžiaus Politikos mokslų institutas

Dr. Emilija Pundziūtė-Gallois, Paryžiaus Politikos mokslų instituto (SciencesPo) lektorė, Tarptautinių studijų centro (CERI) Prancūzijoje mokslinė bendradarbė, politologijos ir tarptautinių santykių dėstytoja Paryžiaus Panthéon-Assas universitete. 2002 metais baigė Vytauto Didžiojo universitetą, tęsė studijas Strasbūre, Europos studijų institute, taip pat Laisvajame Briuselio universitete Belgijoje.

2005-2016 metais dirbo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje: Užsienio reikalų ministerijos Saugumo politikos, Europos Sąjungos, Rytų kaimynystės politikos departamentuose, Nuolatinėje Lietuvos atstovybėje prie NATO.

Nuo jaunystės aktyvi visuomeninėje veikloje. 1991 metais tapo Ateitininkų federacijos nare: buvo Moksleivių ateitininkų sąjungos valdybos, Ateitininkų federacijos tarybos narė, jaunimo ir vaikų stovyklų vadovė, 2000-2002 m. žurnalo „Ateitis“ redaktorė, Briuselio ateitininkų klubo steigėja, 2007-2009 Lietuvos Jaunimo reikalų tarybos narė. Nuo 2016 metų išrinkta Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininke.