Tarp svarbiausių prioritetų šiemet – Lietuvai aktualiausių klausimų aptarimas kartu su Lietuvos ir pasaulio lietuvių akademine ir intelektualine bendruomene. Simpoziumas pakvies atsigręžti į pasaulio lietuvių kūrybą – dailę, literatūrą, muziką ir kt. – kaip į itin vertingas pažinimo sritis. Renginyje siekiama sujungti skirtingas pasaulio lietuvių kartas, skatinti ryšius tarp jaunųjų mokslininkų ar kūrėjų ir kitų kartų diasporos atstovų.

XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas (MKS), ypač akcentuos bendros pasaulio lietuvių akademinės išminties svarbą – bus aptariami bendrieji Lietuvos ir lietuvių tautos likimo klausimai mokslo, kūrybos, ekonomikos bei demografijos srityse.

Simpoziumo programoje numatytos keturios viena po kitos sekančios plenarinės sesijos su iš jų išplaukiančiomis diskusijomis, skirtomis išplėtoti sesijose aptartas temas:

• Universitetų ir mokslo žmonių misijos;
• Kas manome esantys? Kuo norime būti?;
• Geopolitiniai iššūkiai ir Lietuvos mokslai;
• Žiniasklaida, intelektas, kūryba.

Anuomet, Lietuvai esant įkalintai už geležinės uždangos, pasaulio lietuvių akademinių sluoksnių ir lyderių dėka buvo bandoma burti viso lietuvių pasaulio kūrybinį, akademinį ir intelektinį potencialą. Siekta parodyti, kad didžiausias pasiruošimas grįžimui į laisvę ir į Lietuvą yra susijęs su šio potencialo sukaupimu.

Šiandieninė Lietuva yra pasiekusi daug svarbių tikslų (tarp jų – narystės ES, NATO, ESBO), tačiau turime vėl nusibrėžti ateities gaires. Tam reikalingas bendras sutarimas, ko mes siekiame, kokią Lietuvą matome ir kokie mūsų strateginiai tikslai. Šiam sutarimui būtinos visos Lietuvos – esančios tiek čia, tiek už geografinių šalies ribų – diskusijos, visų lietuviškųjų protų telkimas bendrai išminčiai, sujungiant skirtingas mokslo, kūrybos ir verslo patirtis.

Šių metų simpoziumas nuo ankstesnių skirsis tuo, kad bus orientuotas ne į mokslines diskusijas, bet į konkrečias Lietuvai ir lietuviams aktualias sritis, pasitelkiant pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos veikėjų išmintį, profesines žinias ir patirtis.

Simpoziumo metu numatoma ne tik pasiūlyti naudingų mokslo idėjų ir ekspertinių įžvalgų Lietuvos visuomenei bei lietuvių bendruomenėms pasaulyje, bet ir pateikti rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimui. Taip pat tikimasi, kad renginys paskatins Lietuvos ir lietuvių diasporos bendruomenes ir toliau aktyviai bendradarbiauti. Simpoziumo rezultatai bus skleidžiami ir Lietuvoje, ir už jos teritorinių ribų.

A. Avižienis (JAV LB), E. Aleksandravičius (VDU), D. Henke (PLB), V. Bandis (PLB), D. Kuolys (VU), A. Pemkus, D. Udrys (VU), R. Čuplinskas, A. Alkauskas (FTMC ir KTU), G. Karoblis (NTNU Norvegijos mokslo ir technologijos universitetas), R. Čičelis (VDU), Ingrida Celešiūtė (VDU), Aušra Gribauskienė (ŠMSM), Milda Davis (LF), Vytas Narutis (LF), Jonas Jasaitis (LMS)

• Vytauto Didžiojo universitetas
• Pasaulio Lietuvių Bendruomenė
• LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
• Lietuvių Fondas
• LR Kultūros ministerija
• Kauno miesto savivaldybė

Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas prieš pusę šimtmečio gimė kaip kelių veiklių mokslininkų ir kūrybos žmonių iniciatyva, vėliau suvienijusi šimtus bendraminčių lietuvių mokslininkų ir kūrėjų. Itin svarbų vaidmenį joje atliko Algirdas Avižienis, Arvydas Kliorė, Bronius Nainys – pirmojo simpoziumo sumanytojai ir rengėjai.

Dėsninga tai, kad pirmieji simpoziumo dalyviai buvo daugiausiai antrosios emigracijos bangos iš Lietuvos atstovai, jauni ir jau daug pasiekę žmonės, kuriems rūpėjo ne vien jų siauros meninės ir mokslinės aspiracijos, bet ir platesnis humanitarikos, politikos, socialinių bei tiksliųjų ir gamtos mokslų kontekstas, suprantama, susijęs ir su Lietuvos laisvėjimu.

VI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas, įvykęs 1989 m. lapkričio 22-26 d. Čikagoje, JAV, buvo ypatingas tuo, kad jame dalyvavo arti šimto mokslininkų ir kūrėjų iš Lietuvos, o baigiamąją kalbą pasakė Vytautas Landsbergis. Po plenarinės sesijos skirtos Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimui, buvo išrinktas 41 VDU Atkuriamojo Senato narys iš užsienio. Kitas MKS įvyko jau Nepriklausomoje Lietuvoje, 1991 m. Po jo, Simpoziumai vyko kas 2-3 metus pakaitomis Čikagoje ir Lietuvoje.

Paskutinį kartą, penkioliktasis Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas buvo surengtas 2011 m. Lietuvoje.

Plačiau apie Simpoziumų istoriją.

Kviečiame žiūrėti 2019 m. lapkričio 14-16 d.  vykusio XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo video įrašus.