Minint Lietuvos universiteto 100-metį, 2022 m. spalio 27–29 dienomis, Vytauto Didžiojo universitete vyko VDU Pasaulio lietuvių universiteto (PLU) simpoziumas.
Įkvėptas 1969 m. JAV lietuvių bendruomenėje gimusios Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumų tradicijos ir siekdamas įprasminti Lietuvos Universiteto 100-metį, VDU kvietė Lietuvos ir pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos atstovus diskusijoms apie Lietuvos universiteto tradicijos reikšmę Lietuvai ir lietuvių išeivijai; apie paskutiniųjų metų visuotinius įvykius bei jų įtaką studijoms universitete, pasaulio lietuvių mokslui, menui ir kūrybai.
Simpoziumas vyko Vytauto Didžiojo universitete, Kaune, tačiau renginyje buvo galima dalyvauti ir jungiantis per Zoom ar stebint tiesioginę transliaciją VDU Youtube kanale.
Renginio metu dalyviai įžvalgomis dalinosi ir diskutavo tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis.
Laisvės idėja šiandien vėtoma pasaulio skersvėjuose. Vakaruose – vienaip, Rytuose – kitaip. Nuo Renesanso laikų ir nuo John Lock daug vandens nutekėjo. Ar nenutiko taip, kad kibernetinė mūsų būties dirva, pandemija ir priemonės jai ramdyti bei Rusijos agresija Ukrainoje, jau virtusi pasauliniu – mažų mažiausiai – jausmų karu, taip sujaukė laisvės erdvę, kad net nebežinia, kaip prie kalbos ir veiksmo sugrįžti?
Pasaulio lietuvių universiteto simpoziumas turi būti tas laikas ir ta vieta, kurioje negali būti užmirštama, kas darosi su minties ir viešos raiškos laisve, kuri bent kelis šimtmečius buvo apsaugota akademinės autonomijos ir nepriklausomo mokslinio tyrinėjimo teise. Laisvės, teisės, tikėjimo ir moralybės iššūkiai šiandien tampa svarbiausiomis temomis, kurios dėl savo sudėtingumo neįsileidžiamos į Twitterio lygio kalbėjimą. Tad gal Pasaulio lietuvių universiteto bendruomenė dar gali būti paskutiniai apkasai, kuriuose renkasi tie, kuriems tai rūpi.
Prof. Egidijus Aleksandravičius
1922 m. įkurtas Lietuvos Universitetas tapo Vytauto Didžiojo universiteto istorijos pradžia ir tradicija, kuri po universiteto uždarymo 1950 m., vienu ir kitu pavidalu gyvavo kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose bei akademiniuose išeivijos sambūriuose. „Pasitinkant Universiteto šimtmetį galimos nevienareikšmės tradicijos dalybos šiandieninėse Lietuvos aukštosiose mokyklose, tad simpoziumas galėtų būti gilesnio supratimo ir susikalbėjimo erdve bendros atminties labui ir Universiteto idėjos tėvynėje ir lietuvių pasaulyje gyvasčiai“, – tikina VDU istorijos profesorius Egidijus Aleksandravičius.
„Egzilio universitetas“ lietuvių išeivijos tarpe reiškėsi per VDU veikusių ir išeivijoje atkurtų laisvanoriškų studentų organizacijų veiklas, per išvykusių profesorių ir buvusių studentų mokslines bei įvairias visuomenines veiklas, taip pat per periodiškai rengiamus Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumus. Viename jų, 1989 m. buvo nuspręsta atkurti tarpukariu egzistavusį Vytauto Didžiojo universitetą. Po plenarinės sesijos skirtos Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimui, buvo išrinktas 41 VDU Atkuriamojo Senato narys iš užsienio.
S. Kolupaila (viduryje), A. Avižienis (dešinėje), Los Andželas, 1955 m.
Algirdas Avižienis, Kalifornijos universiteto profesorius, pirmasis atkurtojo VDU rektorius 1992 m. interviu „Mūsų Vyčiui“, prisiminė dar prieš keletą dešimtmečių jam duotus prof. Stepono Kolupailos įpareigojimus:
„Mano studentų skautų korporacijos „Vytis“ garbės nariais buvo profesoriai Mykolas Biržiška, Ignas Končius ir Steponas Kolupaila. Jie apsilankydavo mūsų stovyklose, dalyvaudavo įvairiuose minėjimuose, visuomet įdomiai ir aiškiai primindavo mums Lietuvos universiteto nuveiktus darbus ir įpareigodavo mus siekti, kad Lietuvos nepriklausomybė ir Universitetas būtų atkurti. Profesorius Steponas Kolupaila 1953 m. vasario 16 d. Ilinojaus universitete, Urbanos mieste priėmė mano ir trijų kolegų priesaiką, įteikė korporacijos „Vytis“ juostas ir įpareigojo mus grįžti su jomis į Vytauto Didžiojo universitetą. Aš ypač laimingas, kad šį pažadą galėjau ištesėti“, – prisiminimais anuomet dalinosi pirmasis atkurtojo VDU rektorius A. Avižienis.
„Tam tikra prasme, 1989 m. atkurtas VDU tapo Lietuvos ir lietuvių išeivijos mokslo ir meno veikėjų bendro darbo vaisiumi – pasaulio lietuvių universitetu, kuris vienijo, telkė, brandino ne tik diasporos akademines galias, bet – kas dar svarbiau – jungė ryšio su tėvyne nepraradusius išeivijos protus ir sveikas sovietmetį ištvėrusias Lietuvos akademines pajėgas“, – konstatuoja E. Aleksandravičius.
 |
 |
 |
| Prof. E. Aleksandravičius | Dr. D. Udrys | Prof. G. Karoblis |
Šiandien VDU Pasaulio lietuvių universitetas – tai Vytauto Didžiojo universiteto veikla, skirta pasaulio lietuvių mokslo, kūrybos ir intelektualinės diskusijos puoselėjimui. Tai platforma, kurios projektais, iniciatyvomis ir sumanymais siekiama tęsti prof. Algirdo Avižienio, prof. Broniaus Vaškelio, Valdo Adamkaus, prof. Kęstučio Skrupskelio ir kitų, prie universiteto atkūrimo prisidėjusių pasaulio lietuvių 1989 m. pradėtus darbus, puoselėti anuomet keltas idėjas.
Prof. Egidijus Aleksandravičius, Vytauto Didžiojo universitetas
Prof. Gediminas Karoblis, Norvegijos mokslo ir technologijos universitetas
Domas Boguševičius, Vytauto Didžiojo universitetas
Doc. dr. Daiva Kristina Kuzmickaitė, Mykolo Romerio universitetas
Dr. Ilona Strumickienė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Dr. Darius Udrys, Vilniaus universitetas
Rimas Čuplinksas, Bonos universiteto (Vokietija) absolventas
Dr. Ramūnas Čičelis, Vytauto Didžiojo universitetas
Dr. Ingrida Dačiolienė, Vytauto Didžiojo universitetas
