Filosofas, šiuo metu dirbantis Honkongo kiniškajame universitete. Filosofijos bakalauro studijas baigė Vilniaus universitete, vėliau žinias gilino McMaster universitete Kanadoje, Kiolno universitete Vokietijoje. Disertaciją, kuriai buvo suteiktas Hans Jonas apdovanojimas, apsigynė New School universitete Niujorke. Prieš prisijungdamas prie Honkongo kiniškojo universiteto, dirbo James Madison universitete, JAV, kaip asistuojantis profesorius.
Saulius Geniušas yra parašęs keturias knygas, daugiau nei 60 mokslinių straipsnių, išleistų anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, lenkų ir lietuvių kalbomis. Knyga Skausmo fenomenologija (orig. The Phenomenology of Pain) sulaukė dviejų tarptautinių apdovanojimų, įskaitant prestižinį Edward Ballard prizą.
Taip pat yra vienas iš International Journal of Social Imaginaries ir knygų serijos Social Imaginaries redaktorių.
Fenomenologija, hermeneutika, filosofinė antropologija, estetika.
Ann Senn is an accomplished author, speaker, and educator on a wide range of business strategy, leadership, and technology topics. She has written two books, authored numerous articles, and been honored as a “Top Women Industry Leader” by the Minneapolis/St. Paul Business Journal and “Top 100 Women in Computing” by Open Computing Magazine.
Ann currently serves as an independent board director for several companies including The Nerdery (technology) and Sora Neuroscience (brain mapping). She is an active angel investor with Twin Cities Angels (focused on Minnesota startups) and CEO/executive team coach (strategy, operations, and leadership). She is also studying for a doctorate in higher education with an emphasis on developing leadership in youth and young adults.
Ann Senn is the granddaughter of Swiss philologist and lexicographer, professor dr. Alfred Erich Senn, who lived in Kaunas from 1921-1930 and taught at the University of Lithuania (later renamed VMU). Although he and his Lithuanian wife Marija Vedlugaite had emigrated to USA, their son, Ann’s father, dr. Alfred Erich Senn authored many books and numerous scholarly articles centered on the history of Lithuania and was a visiting professor at Vytautas Magnus University (VMU).
Global strategy, technology, and organizational change
Istorikė, dirbanti St. Joseph’s College, University of Alberta, vakarų Kanadoje. Gimė ir augo Kanadoje, dalyvaudama įvairiose lietuviškose organizacijose. Pastaruoju metu buvo Edmonton’o lietuvių bendruomenės pirmininkė. Studijavo Kanados, Vokietijos ir Belgijos universitetuose. 1992–1994 m. dėstė istoriją, teologiją bei anglų kalbą Šv. Antano Religinių Studijų Institute Kretingoje.
Indrė Čuplinskas tyrinėja moderniąja katalikų istoriją Kanadoje ir Europoje. Buvusi Kanados katalikų istorijos asociacijos akademinio žurnalo Historical Studies redaktorė. Domisi jaunimo organizacijų istorija ir šiuo metu rašo Lietuvos, Vokietijos ir Kvebeko tarpukario katalikiškų jaunimo organizacijų lyginamąją studiją.
Modernioji Katalikų Bažnyčios istorija, jaunimo organizacijos
Australian-born Lithuanian Kristina Dryža is recognised as one of the world’s top female futurists and is also an archetypal consultant and author.
Kristina has always been fascinated by patterns for feels we are patterned beings in a patterned universe. She writes and speaks about the patterning of seasonal, tidal, lunar and circadian rhythms and their influence on creativity, innovation and leadership. She also explores archetypes and mythology to perceive the patterns in the collective unconscious and their expression within our psyches, society and media.
Futurology, mythology
JAV sociologė, meno kritikė, gimusi lietuvių emigrantų šeimoje Čikagoje.
1980 m. Čikagos universitete baigė filosofijos ir psichologijos bakalauro, o 1982 m. sociologijos magistro studijas. 1994 m. Kolumbijos universiteto Harimano Sovietų Sąjungos tyrimų institute Niujorke apgynė sociologijos daktaro laipsnį.
Dirbo Niujorko miesto universitete (City University of New York), Berkeley koledžo Laisvųjų menų mokykloje (The School of Liberal Arts Berkeley College). Nuo 2014 m. dirba Niujorko miesto Technologijos koledže (New York City College of Technology). 2014 m., gavusi Fullbright stipendiją, vykdė tyrimus ir dėstė Vytauto Didžiojo universitete.
Parašė ir parengė dvi knygas „Perestroika From Below: Social Movements in the Soviet Union“ (su Jim Butterfield, 1991), „Lithuania: The Rebel Nation“, (su Stanley Vardys, 1997) bei yra publikavusi įvairių mokslinių straipsnių postsovietine tematika.
Aktyviai dalyvauja JAV lietuvių veikloje: dirbo Niujorko Maironio lituanistinėje mokykloje, nuo 2011 m. JAV lietuvių išeivijos labdaros organizacijos Tautos Fondo Tarybos (Lithuanian National Foundation) narė, atsakinga už JAV lietuvių studentų studijas Lietuvoje stipendijų programą.
Socialinio kapitalo ir etniškumo vaidmuo aukštaujame moksle, feminizmas, postsovietmetis.
Dr. Andriy Nahachewsky occupied the Huculak Chair of Ukrainian Culture and Ethnography (1990–2018) at the University of Alberta in Canada and served as founding Director of the Kule Centre for Ukrainian and Canadian Folklore (2001–2016). He also served as the Curator of the Bohdan Medwidsky Ukrainian Folklore Archives, a large multimedia repository of resources on Ukrainian culture.
He was the Principal Investigator of a large fieldwork project, Local Culture and Diversity on the Prairies, producing an archive of conversations with people who remembered local prairie community life prior to 1939.
A. Nahachewsky has conducted fieldwork projects on Ukrainian culture in Ukraine and in ten countries of the Ukrainian diaspora. His current project explores storytelling strategies in a large corpus of narratives about Ukrainian immigration to Canada and Brazil from 1891–1914.
Ethnographic methodology, diaspora, the Ukrainian Canadian experience, Ukrainian dance, Ukrainian traditions in the twentieth century.
Amerikos lietuvių ir Lietuvos žurnalistas, filosofas, vertėjas, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto komunikacijos katedros docentas.
Čikagoje ir Bostone Mykolas Drunga dirbo šeštadieninių lietuvių mokyklų mokytoju, taip pat – Lietuvių studentų sąjungos metraščio vyr. redaktoriumi, MIT filosofijos skyriaus instruktoriumi. 1972 m. kartu su kitais įkūrė radijo programą „Garso bangos“, rengė kultūrines laidas apie lietuvių literatūrą, muziką. Už programą apie M. K. Čiurlionio muziką laimėjo Armstrongo premiją.
Mykolas J. Drunga taip pat yra ėjęs įvairių publikacijų ir leidinių redaktoriaus pareigas, tarp jų – „My Encyclopedia Lituanica“ 4–5 tomų, „Lietuvių studentų sąjungos metraščių“, savaitraščio „Keleivis“, „Vienybė“, žurnalo „Lituanus“, JAV lietuvių žurnalo „The Observer“ ir kt. Jis taip pat buvo dienraščio „Draugas“ ir savaitraščio „Vienybė“ bendradarbis, žurnalo „Baltic Forum“ vertėjas.
2018 m. doc. dr. M. J. Drungai suteiktas VDU garbės daktaro vardas už jo nuopelnus nepriklausomai Lietuvai, humanistinių kultūros ir demokratijos vertybių puoselėjimą bei Vytauto Didžiojo universiteto vardo garsinimą.
Gediminas Karoblis yra Norvegijos mokslų ir technologijos universiteto Muzikos instituto profesorius, filosofas. Šiuo metu dirba šokio antropologijos srityje ir vadovauja tarptautinei, keturis pasaulio universitetus apimančiai, programai.
Gediminas Karoblis aktyviai dalyvauja lietuvių bendruomenės veikloje, yra buvęs Norvegijos Lietuvių Bendruomenių tarybos pirmininku. 2015 metais PLB XV Seime, kuris vyko Vilniuje, buvo išrinktas į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybą vadovauti PLB plėtros komisijai.
Istorikė, studijavusi Vytauto Didžiojo universitete. Šiuo metu dirba Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje – Valstybingumo centro vadovė, kuruojanti Adolfo Damušio demokratijos studijų centro veiklą. Taip pat „Draugijos pasaulio lietuviams pažinti“ pirmininkė.
Lietuvių diasporos istorija ir paveldas, grįžtamoji migracija bei diasporos įtaka Lietuvos visuomenės raidai.
Darius Udrys yra politologas ir viešųjų ryšių bei organizacijų plėtros specialistas. 2006 m. įgijo politikos filosofijos daktaro laipsnį Kalifornijos Claremont Graduate universitete. Šiuo metu jis dėsto komunikaciją Vilniaus universitete, taip pat yra brendingo agentūros Neue Unica strategijos vadovas ir partneris bei įmonės Fipra Lithuania konsultantas. Darius Udrys buvo VšĮ „GO Vilnius“ (Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros) steigiamasis direktorius. 2015–2017 m. priklausė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, 2016 m. buvo išrinktas į partijos etikos komisiją. 2011–2015 m. buvo Vilniuje veikiančio Europos humanitarinio universiteto plėtros ir komunikacijos prorektorius.
Darius Udrys gimė ir užaugo lietuviškoje šeimoje JAV. Prieš atvykdamas gyventi į Lietuvą 2011 m., aktyviai prisidėjo prie lietuvybės palaikymo užsienyje: buvo Los Andželo lietuvių bendruomenės prezidentas bei Los Andželo-Kauno miestų seserų programos vadovas, dirbo žurnalistu Laisvosios Europos radijo lietuvių redakcijoje Prahoje ir Lietuvos radijo korespondentu, vadovavo JAV Pilietinio švietimo centro programoms Rytų Europoje ir buvo šios viešosios įmonės plėtros direktorius.
Informatikos specialistė, šiuo metu dirbanti IT projektų valdymo vadove ,,Kongsberg Digital AS” Norvegijoje įsikūrusioje tarptautinėje įmonėje, teikiančioje programinę įrangą ir skaitmeninius sprendimus prekybinio laivyno, naftos, atsinaujinančios energijos bei komunalinių paslaugų pramonės įmonėms.
I. Grigaravičiūtė Lietuvos Edukologijos universitete baigė Informatikos bakalauro studijas ir įgijo informatikos mokytojos kvalifikaciją. Vėliau tęsė studijas Kauno technologijos universitete, magistro programoje „Nuotolinio mokymosi informacinės technologijos“. Dalyvavo studijų mainų programose „University of Applied Sciences Upper Austria“ universitete Austrijoje ir „National Tsing Hua University“ (NTHU) universitete Taivane, o sistemų programuotojos praktiką atliko IWMAC AS įmonėje Norvegijoje, pagal The International Association for the Exchange of Students for Technical Experience (IAESTE) programą. Studijų metu taip pat parengė mokslinį straipsnį „E. mokymosi aplinkos, skirtos mokytis interneto technologijas“.
2017–2019 m. aktyviai dalyvaudama Triondelago Lietuvių bendruomenės „Baltai“ veikloje bei būdama valdybos nare, prisidėjo prie Norvegijos lietuvių ir jų vaikų lietuvybės puoselėjimo ir saugojimo.
Indrė padeda įgyvendinti IT projektus ir bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ambasada Norvegijoje, Kauno technologijos universitetu, Vilniaus Verslo kolegija ir kitomis mokymo įstaigomis, organizacijomis.
Informatika, edukologija, vadyba, psichologija, komunikacija, informacija
Kanadoje gimęs ir ilgus metus Vokietijoje gyvenęs Rimas Čuplinskas yra vienas iš Vokietijoje ir Lietuvoje veikiančios medijų dizaino bei ženklodaros agentūros „Umlautmedia“ steigėjų ir kūrybinis vadovas.
Baigė filosofijos ir informatikos studijas Bonos universitete Vokietijoje. Čia R. Čuplinskas ilgus metus dirbo akademinį, visuomeninį ir kultūrinį darbą, ėjo Europos lietuvių kultūros centro direktoriaus ir Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijos valdybos pirmininko pareigas.
Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. dirbo Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio sekretoriate ir buvo atsakingas už korespondenciją anglų kalba. Nuo 2018 m. eina Lietuvos ir Kanados prekybos rūmų prezidento pareigas.
Rimas Čuplinskas yra dalyvavęs daugelyje diskusijų apie Lietuvos ir jos diasporos santykius, lietuviškosios tapatybės klausimus. 2006 metais jis skaitė pranešimą LR Seime, kuriame pirmąsyk pristatė „Globalios Lietuvos“ sąvoką.
Filosofija, informatika.
Egidijus Aleksandravičius yra „Academia cum laude“ vadovas, istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, VDU Istorijos katedros profesorius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius, publicistas, aktyvus visuomenininkas, Lietuvoje žinomas viešasis intelektualas, daugelio knygų apie Lietuvos istoriją autorius.
Prof. E. Aleksandravičius yra dvidešimties knygų autorius, paskelbęs daugiau nei šimtą straipsnių Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje. Šalia XIX a. Lietuvos kultūros ir pilietinės visuomenės istorijos, E. Aleksandravičius tyrinėja lietuvių išeivijos intelektinę raidą po Antrojo pasaulinio karo.
Mokslinę patirtį jis sukaupė ne tik Lietuvoje, bet ir JAV bei Suomijoje – stažavosi Viskonsino valstijos universitete, Madisone, vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi Ilinojaus ir Helsinkio universitetuose. Pastarąjį dešimtmetį dėsto Bolonijos universitete
E. Aleksandravičius aktyviai dalyvauja daugelio draugijų ir fondų veikloje: yra buvęs Lietuvos istorijos mokslo tautinio komiteto prezidentu, „Atviros Lietuvos fondo“ valdybos pirmininku, o šiuo metu yra „Santaros-Šviesos“, Lietuvos istorijos draugijos, Žemaičių kultūros draugijos ir kitų laisvanoriškų organizacijų narys.
Istoriografija ir atmintis šiandieniame pasaulyje; sąmoningumo istorija egzilyje ir priklausomybės metais; pilietinės visuomenės atsiradimas ir Lietuvos atgimimas XIX- XX a.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros docentė.
Nuo 2010 m. palaiko Tavistock žmogiškųjų santykių instituto ir Vilniaus universiteto bendradarbiavimą. Nuo 2011 m. ir nacionalinio jaunimo tyrinėtojų tinklo narė, kas antrus metus organizuojanti respublikines jaunimo studijų konferencijas, o nuo 2021 metų Darbo su jaunimu tarybos prie Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos narė.
Tyrėja yra dayvavusi mokslinių tyrimų projektuose, kuriuose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas jaunimo raidos rizikos ir apsaugos veiksniams; jaunimo situacijai ir jaunimo integracijos į darbo rinką prielaidoms; visuomenės reakcijoms į nepilnamečių nusikalstamumą bei jų pasekmes; vaikų nuotoliniam ugdymui pandemijos metu.
Dr. J. Buzaitytė-Kašalynienė nuo 1991 m. yra skautų judėjimo narė, turinti ilgametę vadovavimo patirtį: ėjo įvairias vadovaujančias pareigas Lietuvos skautų sąjungoje, Lietuvos skautijoje ir Akademiniame skautų sąjūdyje; buvo draugininkė, tuntininkė, tarybos narė, tarybos ir etikos komisijos pirmininkė ir kt. Yra apdovanota Lietuvos skautijos Lelijos ir Padėkos ordinais. Nuo 2009 m. yra Vydūno jaunimo fondo (Čikaga) įgaliotinė Lietuvoje.
Sociologija, socialinis darbas, socialinė politika, švietimas, darbas su jaunimu, psichologija
Sociologė, dėstanti Mykolo Romerio universitete ir einanti įtėvių ir globėjų šeimoms skirtos programos „Vaiko gerovės institutas“ Kauno Carite vadovės pareigas.
Socialinio darbo magistro studijas baigė Vytauto Didžiojo universitete, vėliau mokėsi ir daktaro laipsnį įgijo Čikagos Loyolos universitete. 2003 m. disertacijos pagrindu parengė monografiją „Tarp dviejų pasaulių: naujieji imigrantai lietuviai Čikagoje (1988–2000)“ (2004, Versus Aureus), kuri tapo pirmąją Lietuvoje sociologine-antropologine ir etnografine studija migracijos tema.
Po doktorantūros studijų dėstė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete, dirbo VDU Lietuvių išeivijos institute ir buvo viena pirmųjų dirbusių mokslinio žurnalio „OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos“ redakcijoje.
2008 m. Lietuvių išeivijos institute vadovavo tyrimui „Emigracija ir šeima: vaikų ugdymo problemos ir iššūkiai“, kurio rezultatai buvo publikuoti atskiru leidiniu (2008, Versus Aureus) bei OIKOS. 2013 m. prisidėjo ir prie knygos „Pokalbiai lietuvių pasaulio pakraštyje: Brazilija“ (2013, Versus Aureus) sudarymo.
Kartu su kolegomis Vaiko gerovės institute parengė ir įgyvendino ne vieną projektą, kurių ašis – darbas su vaikais, jų globa bei įvaikinimas.
Tėvų globos netekusių vaikų psichosocialiniai aspektai bei pagalbos globėjų ir įtėvių šeimoms galimybės, kokybiniai socialinių mokslų tyrimų metodai, šiuolaikinės tarptautinės lietuvių migracijos ypatumai ir raiška.
Rimantas Vingras gimė Šiauliuose, mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje, studijavo Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje bei Sinsinačio universitete JAV. Jis koncertavo Japonijoje, Kinijoje, Italijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir JAV, skambino su Lietuvos muzikos akademijos bei London Mozart Players orkestrais. Nuo 2005 m. gyvena Londone.
1996–1999 m. Rimantas dirbo Šiaulių universiteto muzikos katedros, vėliau Sinsinačio universiteto parengiamojo skyriaus dėstytoju. Šiuo metu yra VDU Muzikos akademijos bei Razumovskio akademijos Londone dėstytojas.
Rimantas Vingras aktyviai dalyvauja Londono „Santaros-Šviesos“ klubo veikloje. Jo inicijuoti renginiai – Ch. Sugiharos koncertas-minėjimas, Kembridžo–Londono simpoziumas – susilaukė išskirtinio dėmesio. Rimantas taip pat dalyvavo lietuvių veikloje JAV: 2004 „Dainavoje“ Mičigane skaitė paskaitą „Muzika ir simbolis: Skriabinas, Čiurlionis, Baltrušaitis“, 2005 m. Sinsinačio universitete – „Theodoro Adorno kūrinių ir meno teorijos jungtys“.
Istorikas, pedagogas. Vytauto Didžiojo universiteto individualiųjų studijų Academia cum laude koordinatorius, Istorijos katedros dėstytojas. Draugijos pasaulio lietuviams pažinti ir EUROCLIO narys.
Lietuvos intelektinė istorija XVIII–XIX a., istorijos didaktika ir mokymo metodika.
Šiuo metu dirba lietuvių kalbos kaip svetimosios mokytoja suaugusiems UCL bei moko vaikus anglų kalbos privačioje pradinėje mokykloje Vilniuje. Nuo 2021 m. savanoriauja virtualioje Pietų Amerikos lituanistinėje mokykloje, kurioje jos pagrindinės pareigos yra mokytojų koordinavimas.
Baigė Lietuviu filologijos bakalaurą ir Bendrosios kalbotyros magistrą Vilniaus universitete; Kalbos edukacijos magistrą Edinburgo universitete.
Lietuvių kalbos kaip svetimosios moko nuo 2014 m.
2017 m. atliko praktiką Tandilio (Argentina) Lietuvių bendruomenėje, kur taip pat rengė lietuvių kalbos kursus bendruomenės nariams.
Communities of practice, reflective practice, exploratory practice, practitioner research
Goldsmiths universite Londone bakalauro ir magistro studijas baigusi menininkė, meno konsultantė, kuratorė, šiuolaikinės meno galerijos Londone ir Vilniuje įkūrėja. Nuo 2013-ųjų metų atsitraukusi nuo kultūros lauko, pradėjo savo kaip nepriklausomos menininkės kūrybos autentikos paieškas.
Gyvenusi Londone, Niujorke, Austrijoje, o paskutinius septynerius metus – Los Andžele, Vita Zaman neseniai grįžo gyventi į gimtąjį Kauną, kur toliau užsiima menine veikla.
ICONS projekto vyr. mokslininkė prie Merilando universiteto (JAV), atsakinga už krizių simuliacijų kūrimą ir įgyvendinimą Europoje.
Daugiau nei 10 metų dirba su tarptautinio saugumo ir nekonvencinių grėsmių klausimais – nuo hibridinių ir pilkosios zonos konfliktų iki branduolinių ginklų platinimo. E. Murauskaitė taip pat yra nereziduojanti vyr. mokslininkė Vilniaus politikos analizės institute (VPAI) ir tinklalaidės NARA (anskčiau – „Nyla Update“) bendraautorė.
Ji reguliariai komentuoja saugumo ir JAV aktualijas Lietuvos žiniasklaidoje. Po saugumo studijų magistro laipsnio Paryžiaus Science Po universitete, jos plati tarptautinė patirtis apima darbą ir studijas Olandijoje, Egipte, Australijoje, JAV ir kitose šalyse.
Greta saugumo ir politikos klausimų, Eglė taip pat aktyviai dalyvauja bendruomeniškumo ir kultūros iniciatyvose. Keletas jos tinklalaidžių ir suburtų renginių nagrinėja bendruomeniškumo problemas. Eglė taip pat moderuoja kultūros diskusijas – teatro festivalyje „Sirenos 2019“, kino festivalyje „Šeršėliafam 2017“ ir kitur.
VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius ir VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros darbuotojas. Mokslinių darbų žurnalo „Istorija“ redaktorius.
Daugiau nei 10 metų dėstė istoriją ir pilietiškumo pagrindus įvairiose Vilniaus miesto mokyklose. Dalyvauja įvairiuose edukaciniuose projektuose, prisideda prie ugdymo turinio atnaujinimo, mokyklinių vadovėlių rengimo. Įvairių mokslinių ir publicistinių straipsnių istorine ir pedagogine tematika autorius. Nuo 2003 m. yra Lietuvos šaulių sąjungos narys.
Lietuvos kariuomenės istorija (1918–1940 m.), Lietuvos šaulių sąjungos istorija
Senior specialist of the Department of Foreign Students Training. CEPOL coordinator. English for Law Enforcement teacher at the Department of Ukrainian Linguistics and Foreign Languages.
Amerikos lietuvis, muziejininkas ir mokslo istorikas (specializacija – medicinos istorija).
Daugiau nei 30 metų dirbo medicinos mokslų kuratoriumi Smitsono institucijos (Smithsonian Institution) Nacionaliniame Amerikos istorijos muziejuje Vašingtone.
2008 m. atvykęs į Lietuvą prisidėjo prie Vilniaus universiteto muziejaus įkūrimo. 2010–2022 m. buvo šio muziejaus direktorius.
Šiuo metu vadovauja Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijai bei Farmacijos istorijos draugijai, pirmininkauja Kultūros paveldo departamento Pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai ir taip pat yra UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio komiteto narys.
Istorikas. Association for the Advancement of Baltic Studies ir Draugija pasaulio lietuviams pažinti narys.
Lietuvos intelektinė istorija XVIII–XIX a., istorijos didaktika ir mokymo metodika.
Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanas ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Regionistikos katedros docentas.
Šaltojo karo laikų liaudies diplomatija, Baltiečių politinės veiklos po II-ojo Pasaulinio karo, Baltijos jūros regiono formavimas(-is) XX-XXI a.